aA
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos okupuoti lietuviai keletą metų tikėjosi sulaukti JAV karių, kurie išvaduotų šalį. Praėjus pusei amžiaus, amerikiečių pajėgos gali pasirodyti Lietuvoje, nors galimybė ir šį kartą taip pat nedidelė.
JAV kariuomenė
JAV kariuomenė
© EPA-ELTA
Papildomas saugumas ir ekonominė nauda

NATO karinių pajėgų vadovybei prabilus apie galimą amerikiečių karinių dalinių Vokietijoje perkėlimo į Rytus, esamos ir būsimos NATO narės viena po kitos pateikė savo pasiūlymus.

Keliasdešimties tūkstančių karių, jų šeimų ir personalo atėjimas bet kuriai šaliai būtų naudingas ir politiškai, ir ekonomiškai. Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius teigia, kad mūsų šalyje amerikiečių bazė būtų labai pageidautina. “Tokia galimybė yra, tačiau kol kas pasiūlymų nesame sulaukę”, - sakė L.Linkevičius.

Anot L.Linkevičiaus, amerikiečiai nieko nedarys staiga, nepasvėrę visų aplinkybių. “Tai ne tik mechaninis, bet ir politinis veiksmas. Sprendimą priims patys amerikiečiai”, - teigė L.Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva nėra siūliusi JAV bazę iš Vokietijos perkelti į Lietuvą. “Mes taip pat negavome tokių pasiūlymų. Norime turėti tam tikrą kariškių kiekį savo teritorijoje, nes tai yra papildomos saugumo garantijos. Be to, tai duotų didelės ekonominės naudos, sukurtų darbo vietų. Kalbos vyksta, bet tai nesusiję su baze Vokietijoje”, - teigė L.Linkevičius.

Anot jo, Lietuva yra numačiusi kelias vietas, kurias galėtų pasiūlyti įsikurti JAV bazei. Viena dažniausiai minimų - Zokniai. “Tai - tik vienas pavyzdys. Mes negalime galvoti tik apie nacionalinį aspektą, bazė turi būti svarbi ir tarptautiniu lygiu. Neturiu duomenų, kas pageidauja priimti amerikiečius. Žinome tiek, kiek yra informacijos spaudoje”, - teigė ministras. Jis pažymėjo, kad kalbama ne tik apie JAV bazės perkėlimą, bet apskritai pajėgų Europoje sumažinimą.

Europoje sumažės JAV karių

Jau nuo metų pradžios sklandžiusius gandus patvirtino NATO Jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Džeimas Džounsas. Praėjusią savaitę planus jis atskleidė didžiausių pasaulio laikraščių ir televizijų žurnalistams. “Tačiau šie planai dar embriono stadijoje”, - sakė jis žurnalistams.

Generolas patvirtino, kad vyksta intensyvios derybos su NATO šalimis dėl amerikiečių karinių bazių sistemos pertvarkymo, įskaitant galimybę dalį jų perkelti į būsimųjų aljanso narių Rytų Europoje teritorijas. Dž.Džounsas dabar vadovauja 116 tūkstančių Europoje dislokuotų JAV karių armijai. Europoje yra dislokuotos dvi iš dešimties JAV divizijų.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog JAV svarsto galimybę uždaryti daugelį amerikiečių bazių Europoje. Daugiausia kalbama apie bazę Vakarų Vokietijoje. Bazės Ramšteine ir Rein-Maine yra tarsi maži savarankiški miestai, turintys savo mokyklas, ligonines ir parduotuves. Daugelis karių šiose bazėse gyvena kartu su šeimomis. Dž.Džounsas pareiškė, kad Ramšteino oro bazė greičiausiai išliks.

Bazės keisis

Generolas Dž.Džounsas žadėjo artimiausiu metu apsilankyti visose 19-oje NATO šalių bei septyniose į aljansą pakviestose Rytų Europos valstybėse. Ketinama artimiausiu metu parengti JAV karinių bazių sistemos pertvarkymo planą.

“Mes turime kur kas visapusiškiau reaguoti į grėsmes”, - sakė generolas ir pridūrė, jog šioms grėsmėms greičiau priskirtini atskirų asmenų bei grupių planuojami teroro išpuoliai negu tarpvalstybiniai konfliktai.

Generolo teigimu, kurdama naują sistemą JAV siekia atpiginti šių bazių išlaikymą ir padaryti jas mobilesnes, kad būtų galima duoti atkirtį naujoms grėsmėms. Dž.Džounsas kaip pavyzdį mini Kosove esančią Kemp Bondstylo bazę. Kalbama apie naują bazių modelį, kai kariai bazėje užsienyje praleidžia po keturis mėnesius, o paskui grįžta į pagrindines bazes JAV.

Dž.Džounsas teigė, kad planuojamų uždaryti bazių sąrašas kol kas nesudarytas. Kaip galimos amerikiečių bazių dislokavimo vietos minimos Lenkija, Bulgarija ir Rumunija.

Generolas pažadėjo apsilankyti Lietuvoje

L.Linkevičius buvo susitikęs su generolu Dž.Džounsu. “Kalbėjomės apie jo galimybes apsilankyti Lietuvoje. Jis pažadėjo atvykti gal rudenį, gal anksčiau. Daug priklausys nuo to, kiek laiko jis skirs Lietuvai. Norėtume, kad generolas ne tik pamatytų sostinę, bet ir aplankytų kai kuriuos dalinius”, - sakė L.Linkevičius.

Anot ministro, Lietuvoje neįmanoma įkurti bazę, kurioje tarnautų 70 tūkstančių karių. “Vargu ar tai racionalu. Mūsų tikslas yra pragmatiškas - kad amerikiečiai čia apskritai būtų”, - sakė L.Linkevičius.

Anot L.Linkevičiaus, Lietuva neturi suvaržymų priimti JAV kariškius. “Neturime jokių įsipareigojimų kaimyninėms šalims. Tapę NATO nare, nenorime išsiskirti iš kitų. Sieksime tokių teisių kaip ir kiti aljanso nariai. Mums kiti neturėtų diktuoti sąlygų”, - sakė L.Linkevičius.

Bulgarai pateikė konkretų pasiūlymą

Bulgarijos gynybos ministras neseniai buvo specialiai nuvykęs į Vašingtoną. Grįžęs jis kalbėjo apie galimybę šioje šalyje įkurti 4-5 amerikiečių bazes. Bulgarijos vyriausybė jau pasiūlė konkrečias vietas, tarp jų ir vieną kurortinį kompleksą, kuriame paprastai ilsisi bulgarų kariškiai. Teigiama, kad pasiūlymus pateikė ir lenkai bei rumunai.

Visuomenės apklausos rodo, kad lenkai ir rumunai palankiai vertintų JAV bazių įkūrimą jų šalyse. Bulgarai nusiteikę mažiau palankiai. Jie mano, kad amerikiečiai savo bazes gali panaudoti turizmui prie Juodosios jūros.

Bulgarų siūloma Burgas bazė JAV turėtų būti patraukli. Nuo čia iki Turkijos sienos - valanda kelio automobiliu ir kelios valandos skrydžio iki Bagdado.

Lenkijos spauda teigia, kad amerikiečiai bazes čia gali pradėti rengti jau artimiausiais mėnesiais. Latvijos pareigūnai abejoja, kad JAV kariškiai galėtų persikraustyti į šią šalį. Latvijos dienraštis “Telegraf” užsiminė, kad Lietuva mielai priimtų amerikiečius.

Bet kuriai šių valstybių ekonominę naudą duotų žemės nuoma, mokesčiai už telekomunikacijų paslaugas, bazė sukurtų tūkstančius naujų darbo vietų.

Neigiama, kad keršijama Vokietijai

JAV bazių pasitraukimas iš Vakarų Europos motyvuojamas “šaltojo karo” pabaiga. Kita priežastis - brangus bazių išlaikymas. Teigiama, kad JAV bazių išlaikymas Vokietijoje kainuoja apie 7 milijardus dolerių per metus. Rytų Europoje išlaidos būtų kur kas mažesnės. Vokietijos gynybos ministerija teigia suprantanti šį procesą - tai esą paieška, kaip sumažinti išlaidas. Tačiau vokiečiai nemano, kad visos bazės bus uždarytos.

Tačiau yra kitas klausimas - naujų bazių įrengimas taip pat kainuoja. “Mes jau išleidome pinigus bazei Vokietijoje. Kodėl turėtume dar kartą tai daryti?” - sako JAV pareigūnai.

Manoma, kad JAV, uždarydama bazes Vokietijoje, ją nubaustų už griežtą nepritarimą karui su Iraku. Generolas Dž.Džounsas griežtai paneigė pranešimus, kad siekiama atkeršyti Vokietijai. “Šie planai neturi nieko bendra su dabartiniais įvykiais”, - teigė jis. Šioje šalyje JAV karinių bazių poreikiams tenkinti yra sukurta tūkstančiai darbo vietų.