Kad būtų pritarta amerikiečių remiamam JT rezoliucijos projektui, numatančiam kovo 17 dienos terminą, iki kurio Irakas turi nusiginkluoti, reikia mažiausiai devynių balsų, be to, nė viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių - Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos ir Kinijos - neturi pareikšti veto.
Ištikimiausias Vašingtono sąjungininkas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) sekmadienį užsienio valstybių lyderius, tarp jų - Kinijos prezidentą Jiang Zeminą (Dziang Dzeminą), įtikinėjo telefonu.
C.Powellas ir JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) ketina susitikti su abejojančių valstybių lyderiais ir pamėginti įtikinti juos asmeniškai.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) sekmadiernį išvyko į Gvinėją, Kamerūną ir Angolą, kurios yra Saugumo Tarybos narės, kad pasistengtų įtikinti šias šalis atmesti amerikiečių rezoliucijos projektą.
"Nenustebčiau, jei jie (Prancūzija) vetuotų, nes jie gana aiškiai pasakė norintys blokuoti šią rezoliuciją", - "Fox News Sunday" sakė C.Powellas.
"Šiuo metu tikėčiausi, kad prancūzai darys viską, ką gali, kad ją blokuotų, įskaitant galimą pasinaudojimą veto teise, nors žodžio "veto" jie ir neminėjo", - pridūrė jis. T.Blairui teko kovoti net savo Leiboristų partijoje - viena jo kabineto ministrė viešai pagrasino atsistatydinti dėl šio klausimo.
Rusija ir Kinija parėmė Prancūzijos poziciją priešintis bet kokiai rezoliucijai, kurioje tiesiogiai ar netiesiogiai leidžiama imtis karo veiksmų, tačiau JAV ir britų pareigūnai sako, kad balsų dauguma, nors ir vetuota, reikštų moralinę pergalę.
Paramą Jungtinėms Valstijoms kol kas yra deklaravusios tik Didžioji Britanija, Ispanija ir Bulgarija. Šešios Saugumo Tarybos narės, kaip atrodo, nepritaria rezoliucijai ir norėtų pratęsti ginklų inspekcijas Irake.
