Naujoji sąjunga (socialliberalai) į šį sprendimą netruko sureaguoti ir išplatino pareiškimą: "Kariuomenės didinimo planai liudija, jog krašto apsaugos sistema turi pakankamai lėšų planuoti savo plėtrą ir orientuotis į nuolatinį augimą, tuo tarpu šalies švietimo sistema negali nei vieno, nei kito".
Pasak Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko Kazio Bobelio, Valstybės gynimo tarybos sprendimas yra teisingas, bet pirmiausia reikėjo spręsti žiaurią Lietuvos mokytojų situaciją. "Tai parodo Vyriausybės nekompetentiškumą spręsti šiuo metu svarbiausias Lietuvos problemas. Pirmiausia reikia išspręsti socialines problemas", - sakė K.Bobelis.
Valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis LŽ teigė, kad Valstybės gynimo taryba savo sprendimu padarė meškos paslaugą, nes jos sprendimas yra nepopuliarus. "Esant tokioms problemoms kaip Rokiškyje streikuojantys mokytojai, neaiškiai švietimo reformai, žiūriu labai neigiamai į pranešimą apie armijos didinimą", - sakė jis.
Pasak konservatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko Juozapo Algirdo Katkaus, kariuomenė didinama remiantis Valstybės ilgalaikio saugumo stiprinimo programa. Pagal ją karių privalomoje karo tarnyboje daugės kasmet.
Lietuvos kariuomenės didinimui pritaria jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius. Jo teigimu, tai būtina, nes įtempta tarptautinė padėtis: karinį biudžetą didinantis Rusijos prezidentas, įvykiai Čečėnijoje, diktatorinis Aleksandro Lukašenkos režimas. "Atvirai pasakius, mums taip pat reikia save stiprinti, - sakė S.Buškevičius LŽ. - Neapsaugota valstybė provokuoja agresorių".
