Tuos leidinius, kurių viename numeryje reklamos plotas užima ne daugiau kaip ketvirtadalį spaudos lanko (tai prilygsta vienam "Lietuvos ryto" puslapiui. - Red.), A.Raškinis siūlo pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti. Jei reklamos plotas yra didesnis, tačiau neviršija pusės spaudos lanko, leidiniui reikėtų mokėti perpus mažesnį PVM. Visi kiti leidiniai būtų apmokestinti 18 procentų PVM.
Skelbtos reklamos kiekį, A.Raškinio teigimu, turėtų kontroliuoti Mokesčių inspekcija.
Tačiau pataisos kritikai abejoja, ar pavyktų efektyviai kontroliuoti spausdinamą reklamą.
Seimo narys tvirtino, kad jis nėra nusiteikęs prieš reklamą - jis mano, kad jo pasiūlymas sureguliuotų periodinės spaudos rinką.
Tačiau R.Šukys tvirtina, kad tokia tvarka pažeistų konkurencijos principus: "Kodėl vieniems leidiniams sąlygos bloginamos, o kitiems ne? Juk visur dirba vienodi žmonės". Be to, vieni laikraščiai turi daugybę puslapių, o kiti - tik keturis, todėl jiems negalima taikyti vienodo reklamos kiekio apribojimo.
Leidėjų asociacijos vadovas teigė, jog A.Raškinio pasiūlymai, neskatinantys leidinių ieškoti reklamos, yra pasenę.
Šiuo metu reklama sudaro apie du trečdalius spaudos pajamų.
R.Šukiui ši A.Raškinio pataisa primena tabako reklamos draudimą, nes abu siūlymai prasilenkia su ekonomine logika ir primena socializmą.
