Gynybos sekretoriaus teigimu, nors kai kurios Jungtinių Valstijų sąjungininkės reikalauja prieš imantis karinių veiksmų skirti daugiau laiko Irake dirbantiems JT ginklų ekspertams, "vargu ar pratęsus ginkluotės inspekcijas jiems pavyktų aptikti kokių nors ginklų Prancūzijos dydžio valstybėje".
"Mes visi tikimės taikaus sprendimo. Tačiau būtina parodyti, kad laisvos valstybės yra pasirengusios esant būtinybei panaudoti jėgą, būtina parodyti, kad pasaulis vieningas ir pasirengęs veikti", - sakė Gynybos sekretorius, pabrėžęs, kad vis daugiau šalių reiškia norą prisijungti prie koalicijos, pasirengusios iškilus būtinybei nuginkluoti Iraką jėga, o vėliau atstatyti šią šalį.
Pasak D.Rumsfeldo, pasaulio bendrija 12 metų mėgino sutramdyti Irako prezidentą Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną) diplomatinėmis bei ekonominėmis sankcijomis ir net ribotomis karinėmis priemonėmis, tačiau to padaryti nepavyko.
Gynybos sekretorius pabrėžė, kad Jungtinės Tautos jau 17-a kartų priiminėjo rezoliucijas dėl Irako. "Septyniolika kartų Jungtinės Tautos brėžė ribą, ir kiekvieną kartą Saddamas Husseinas ją peržengdavo", - sakė jis.
Pasak D.Rumsfeldo, lapkričio mėnesį priimtoje 1441-ojoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje aiškiai nurodoma, kad "tai paskutinis, o ne priešpaskutinis šansas Irakui sava valia nusiginkluoti". "Jei rezoliucija nebus vykdoma, Saugumo Taryba neteks savo atoriteto", - įspėjo jis.
"Irakas teroristinė valstybė, kuri atsisako nusiginkluoti, ir jei tam nebus padarytas galas, tai ši šalis artimiausioje ateityje gali tapti JT nusiginklavimo komiteto pirmininke", - pridūrė Gynybos sekretorius.
"Niekas nenori karo. Karas niekada nėra pirmas ar lengvas pasirinkimas. Tačiau kol Irakas vykdo masinio naikinimo ginklų programas, karo rizika turi būti gretinama su nieko nedarymo rizika", - teigė D.Rumsfeldas.
Greitam jėgos panaudojimui prieš Iraką ir toliau nepritaria Rusija bei Prancūzija, kurios abi turi veto teisę JT Saugumo Taryboje, taip pat - Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja šiai 15 narių Tarybai.
Gynybos sekretorius taip pat pabrėžė, jog NATO nesugebėjimas susitarti dėl Irako kaimynės Turkijos apsaugos karo atveju yra "nedovanotinas" ir kelia pavojų šio Aljanso patikimumui.
"Netikiu, kad galima taip elgtis. Tai man nesuvokiama. Turkija yra sąjungininkė. Kaip jos gali blokuoti gynybinius pajėgumus? Manau, tai nedovanotina", - sakė jis.
NATO ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl paramos galimiems JAV vadovaujamiems veiksmams prieš Iraką, kuri daugiausia susijusi su Turkijos gynybos sustiprinimu, nes šį susitarimą blokavo Vokietija, Prancūzija ir Belgija.
Šios šalys jau tris savaites blokuoja susitarimą, kuris leistų NATO kariniams planuotojams pradėti rengti Aljanso indėlį į bet kokią operaciją prieš Iraką.
