"Mes siekiame, kad mūsų piliečiai iš karto suprastų Sąjungos esmines savybes, kam ji buvo įkurta, ką ji veikia ir ką ketina pasiekti", - sakė V.Giscard'as d'Estaing'as per plenarinę forumo sesiją.
Šešiolikoje pirmųjų paskelbtų straipsnių kalbama apie tautų ir valstybių sąjungą, kurios susijungė, kad koordinuotų politiką bei "federaliniu principu" sujungtų į viena kai kuriuos įgaliojimus".
Euroskeptikams, ypač Britanijoje, bet kokia užuomina apie federalizmą yra griežtas tabu, nepaisant to, jog tai apibūdina dabartinę tvarką, kai Bendrijų teisės aktai įgauna viršenybę kai kuriose politikos srityse.
Tekste aiškiai nurodoma, kad sąjunga gali veikti tik tose srityse, kur įgaliojimus jai suteikia konstitucija.
ES turi išskirtinę kompetenciją užtikrindama laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą, taip pat muitų, prekybos ir monetarinę politiką 12 euro zonos valstybių.
Tekste sakoma, jog kai kuriose srityse ES dalysis kompetencija su valstybėmis narėmis: žemės ūkio, energetikos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, teisingumo bei vidaus reikaluose.
Tokiose srityse, kaip pramonės politika, užimtumas, švietimas, sportas ir kultūra, Sąjunga vaidins tik remiamą ar papildomą vaidmenį, galutinį žodį paliekant valstybėms narėms.
Skyriuje apie pilietybę sakoma, kad visi ES piliečiai bus tiek savo šalies, tiek Sąjungos piliečiai, turintys teisę rinkti Europos Parlamentą bei vietos valdžią bet kurioje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena.
Paskelbtus 16 Konstitucijos straipsnių sukritikavo ne tik euroskeptikai, bet ir Vatikanas, kuriam nepatiko tai, kad juose neminimas Dievas ir nepabrėžiamos dvasinės vertybės.
Oficialus šaltinis Vatikane pareiškė, kad siūlomas tekstas "yra visiškai nepatenkinamas, ne tik dėl anksčiau popiežiaus Jono Pauliaus II paminėtų priežasčių, bet ir dėl to, jog jis prieštarauja daugelio Europos šalių išreikštiems pageidavimams".
Popiežius ketvirtadienį, tiesiogiai neminėdamas ES teksto, per susitikimą su Serbijos Ortodoksų Bažnyčios atstovais užsiminė, jog "kartais atrodo, kad abejojama Europos krikščioniškuoju identitetu".
Vatikanas, remiamas tokių katalikų dominuojamų šalių, kaip būsimoji ES narė Lenkija, vedė kampaniją, kad būsimoje ES konstitucijoje būtų aiškiai paminėta krikščionybė.
Tai ne tik prieštarautų daugelyje ES šalių įtvirtintai pasaulietinės valstybės normai, tačiau taip pat labai apsunkintų galimybę priimti į Sąjungą musulmonų dominuojamą Turkiją, labai norinčią prisijungti prie ES.
Nors konstitucijos projekto pagrindiniuose straipsniuose religija niekur neminima, teigiama, kad Konventas svarsto galimybę apie ją užsiminti preambulėje.
EUROSKEPTIKŲ ĮTŪŽIS
Paskelbta ES konstitucijos projekto dalis euroskeptiškams, regis, sukėlė tikrą šoką.
"Tai vienakryptis kelias į ES valstybę. Šis kelias atves mus į dar glaudesnę integraciją nei Jungtinėse Valstijose", - piktinosi ilgametis danų euroskeptikas, Europos parlamento narys Jensas-Peteris Bonde (Jensas Peteris Bondė).
J.-P.Bonde būgštavimams pritarė ir Konvente dirbantis britų konservatorius Davidas Heathcote-Amery (Deividas Hitkout-Eimeris).
"Šis tekstas sukurs dar mažiau demokratišką ES, kurioje vyraus dar labiau nuo paprastų žmonių atitrūkę politikai", - teigė jis, kritikuodamas žodžio "federalinis" pavartojimą 1-ame straipsnyje.
Forume dirbantys valstybių narių ir Europos parlamentarai bei pareigūnai gali iki vasario 17 dienos pateikti komentarus ar siūlyti pataisas projektui, kurį parengė Konvento darbą reguliuojantis prezidiumas.
Kai kurie nariai skundėsi, jog tam nepakanka laiko, ir spėjo, kad taip V.Giscard'as d'Estaing'as mėgina užtikrinti jo požiūrio dominavimą galutiniame projekte. J.-P.Bonde net užsiminė apie apšviestąjį despotizmą.
Britanijos vyriausybės atstovas Peteris Hainas (Piteris Heinas) sakė, jog pateikti straipsniai nepakankamai atspindi išvadas, kurias teikė konstitucijos projekto rengime dalyvavusios darbo grupės.
Tačiau V.Giscard'as d'Estaing'as gynė savo nustatytą tvarką, teigdamas, jog Konventas turi mažai laiko. Galutinį konstitucijos projektą ketinama pateikti 15 šalių vyriausybėms pateikti birželio pabaigoje. Jos ir tars paskutinį žodį.
Atmesdamas euroskeptikų kritiką, Konvento vadovas taip pat akcentavo 2-ojo straipsnio tekstą: "Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį identitetą".
Turėdamas galvoje Irako krizę, kuri išryškino ES valstybių nesutarimus, V.Giscard'as d'Estaing'as ironiškai komentavo, jog dabar tikriausiai ne pats geriausiais metas ginčytis dėl 14-ojo straipsnio, kuriame sakoma: "Valstybės narės dėl lojalumo ir bendro solidarumo aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką".
