aA
Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo pabėgėlių įgaliotinio atstovybė konstatuoja, kad naujo Lietuvos įstatymo dėl pabėgėlių statuso priėmimas gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos pasiektai pažangai prieglobsčio srityje bei tapti rimta kliūtimi Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES).
Tai pažymima antradienį išplatintame JT atstovybės Vilniuje pranešime.

Jame teigiama, kad Seimas praėjusią savaitę naują įstatymą dėl pabėgėlių statuso priėmė, neatsižvelgęs į tarptautinių organizacijų pastabas, kad kai kurios įstatymo nuostatos neatitinka tarptautinių dokumentų bei ES esminių reikalavimų prieglobsčio srityje.

1951 metų JT konvencija dėl pabėgėlių statuso, kurią Lietuvos Seimas ratifikavo 1997 metais, įtvirtina asmens negrąžinimo principą, draudžiantį atsisakyti įleisti prieglobsčio prašytojus į valstybės teritoriją ir jį grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko, ar kitokiu būdu jį išsiųsti.

Pranešime pažymima, kad naujai priimto įstatymo nuostata, suteikianti valstybei galimybę neįleisti prieglobsčio prašytojų į jos teritoriją, grindžiant valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesais, kelia pavojų asmens negrąžinimo principo įgyvendinimui Lietuvoje.

Be to, įstatyme naujai nustatyta apeliacinė tvarka pabėgėlių byloms nagrinėti ne visai atitinka tokių bylų nagrinėjimui keliamus reikalavimus.

JT Vyriausiojo pabėgėlių įgaliotinio atstovybė tikisi, kad naujo įstatymo nuostatų neatitikimai Ženevos konvencijai ir ES reikalavimams bus artimiausiu metu pašalinti ir Lietuva toliau laikysis humanitarinių tradicijų suteikiant apsaugą pabėgėliams.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.