Į Vilniaus apygardos teisme trečiadienį planuotą posėdį jis atvežtas nebuvo, kadangi nuteistasis ir ligoninės, kurioje jis gydosi, medikai teisėjams pranešė, kad paūmėjus ligai, J.Urka posėdyje dalyvauti negalės.
Tai išgirdęs nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas Seimo narys Vytautas Landsbergis labai susirūpino, kad byla niekaip nejuda į priekį. "Taip tęstis gali amžinybę, kiekvieną kartą gali pristatyti pažymėjimą", - piktinosi jis.
"Gal būtų galima baigti šią kankinančią, laiką trukdančią procedūrą", - prašė teisėjų jau porą metų po teismus vaikštantis politikas.
Teisėjai teigė, kad ir patys norėtų užbaigti bylą, tačiau šiuo atveju nieko negalintys padaryti, nes pagal įstatymus negali išnagrinėti bylos J.Urkai nedalyvaujant.
Tačiau V.Landsbergis vis tiek nenurimo ir teigė norintis gauti gydytojo teismui atsiųstą pažymą apie J.Urkos sveikatą. Teisėjai sakė, kad byla laikoma saugykloje, todėl V.Landsbergis gali susipažinti su šia pažyma.
Verslininkas J.Urka prokuratūros buvo apkaltintas paskelbęs žiniasklaidoje tikrovės neatitinkančias žinias apie tuometinį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį ir jau mirusį akademiką, buvusį ambasadorių Didžiojoje Britanijoje Raimundą Rajecką, tačiau vėliau buvo išteisintas.
Bylos duomenimis, 2000-ųjų metų pavasarį J.Urka pareiškė, kad per R.Rajecką 1995-ųjų metų gegužę V.Landsbergiui neva paskolino 400 tūkst. litų, kurių šis politikas esą negrąžino.
J.Urka savo kaltę neigė ir tvirtino, kad apšmeižti V.Landsbergio neketino, o tik norėjo išsiaiškinti, ar tikrai tuometinis Seimo pirmininkas iš jo gavo paskolą.
Pasak J.Urkos, 1995-siais metais R.Rajeckas paprašė paskolinti 3-4 milijonus litų. Vėliau V.Rajeckas pasakęs, esą pinigai reikalingi ne jam, o V.Landsbergio verslui.
2001-ųjų metų kovo 29 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino J.Urką apšmeižus buvusį Seimo pirmininką V.Landsbergį ir mirusį akademiką R.Rajecką ir nuteisė kalėti vienerius metus.
Prie šios bausmės J.Urkai teismas pridėjo 6 mėnesių neatliktą bausmę už stambaus masto svetimo turto iššvaistymą. Apylinkės teismo nuosprendžiu, iš viso J.Urka griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje turėjo praleisti pusantrų metų.
Nesutikdamas su tokiu nuosprendžiu, verslininkas jį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir balandžio 9 dieną teisėjų kolegija J.Urką nusprendė išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Tačiau tada su tokiu sprendimu nesutiko V.Landsbergis. Jis kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas palikti galioti J.Urką apkaltinantį nuosprendį. Pernai lapkritį Aukščiausiasis Teismas šią bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.
