Tuo tarpu Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Vladimiras Fotinas mano, kad Vakarai - ne visada sektinas pavyzdys.
Pasak "Respublikos", jei Lietuvos kolonijose, tardymo izoliatoriuose, areštinėse dirbantis medicinos personalas nepajėgus suteikti reikiamos pagalbos, kaliniai ar teisiamieji siunčiami į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Vilniuje.
Jos direktorius V.Fotinas įsitikinęs, jog problemų dėl nuteistųjų pacientų nėra - jie visą parą gauna medicinos pagalbą, kurią suteikia kvalifikuoti specialistai ir už kurią moka valstybė.
Jei ligoninė nepajėgi gydyti paciento, neturi reikiamos įrangos, nuteistieji vežami į specializuotas trečiojo lygio gydymo įstaigas, universitetines ligonines bei kviečiami konsultantai.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus V.Fotino teigimu, kaliniai neretai žalojasi, rizikuoja savo sveikata norėdami nuo ko nors pabėgti, pasislėpti, "pailsėti" ligoninėje.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje didžiausią - apie 18 proc. - dalį gydomų nuteistųjų sudaro žmonės, kuriems diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai. Antroje vietoje - pacientai sergantys infekcinėmis ligomis ir trečioje - traumas patyrę kaliniai.
R.Kūgio manymu, kaliniams teikiama medicinos pagalba ribota ir jie negauna to, ką gali gauti žmogus, esantis laisvėje. Todėl R.Kūgio siūlymu prie Teisingumo ministerijos bus sudaryta įvairių ministerijų darbo grupė, kuri parengs siūlymus, kaip pakeisti įkalinimo įstaigose teikiamą medicinos pagalbą.
Tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovas V.Fotinas, lankęsis ir domėjęsis Švedijoje teikiama medicinos pagalba įkalinimo įstaigose, dienraščiui "Respublika" sakė, jog Švedijos kalėjimo direktorius sieks, kad ir pas juos Lietuvos pavyzdžiu būtų sukurta gydymo įstaiga, kuri rūpintųsi nuteistųjų sveikata.
