Lietuvoje yra apie 1500 bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose mokosi apie 470 tūkst. mokinių. Įstatymai dažniausia gina ne mokytoją, o nepilnamečius. Kai tik mokytojas timpteli kokį nors neklaužadą už ausies, jis tuoj pat prabyla apie savo teises. Net ir pernykščio įvykio kaltininkės slapstėsi nuo žurnalistų, kai jie norėjo paklausti jų, kuo nusikalto tyli mokinė.
Mokytojai patiria nuolatinį stresą
Mokinių smurtas įsišaknijęs ne vienoje pasaulio šalyje. Antai Teksaso valstijos Haroldo apskrities (JAV) mokytojams ir mokyklų darbuotojams savigynos tikslais nuo rugsėjo 1-osios net leista į pamokas neštis ginklą. Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (LŠDPS) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė sakė, kad mūsų šalies mokytojams ginklų dar nereikia.
„Tokio mąsto nusikaltimų Lietuvoje dar nebuvo ir, tikiuosi, nebus. JAV situacija yra kiek kitokia, todėl šiuo požiūriu Lietuvos ir Amerikos mokyklų negalima lyginti. Lietuvoje pasitaiko tik pavienių išpuolių prieš mokytojus, kurie yra daugiau išimtys iš taisyklės. Mūsų mokyklose viskas dar kontroliuojama“, – tvirtino LŠDPS pirmininkė R.Osipavičiūtė.
Jos teigimu, Lietuvos mokytojams iškyla daug kitokių problemų. Esant per dideliam darbo krūviui, jie mokyklose patiria didelę nervinę įtampą ir nuolatinį stresą. Jiems užkraunami pagal pareigas tiesiogiai nepriklausantys darbai, o atlyginimą gauna nedidelį. Dėl šių priežasčių nukenčia mokymo kokybė, santykiai su administracijos darbuotojais, kolegomis, mokiniais. Neretai pakrinka ir mokytojų sveikata.
Smurtą skatina filmai ir žaidimai
Alfredas Jasiūnas, Baisogalos vidurinės mokyklos direktorius:
Dar vienas mokinių agresiją skatinantis veiksnys – filmai ir kompiuteriniai žaidimai, kuriuose gausu smurto scenų. Žaidimuose ir filmuose laimi fiziškai stipresnis herojus. Brutalumas tampa vaikų elgesio norma, tam tikra jų saviraiška. Lietuvoje vykstančiuose šou renginiuose taip pat skatinamos ne dvasinės vertybės (pavyzdžiui, Saulėno pasirodymai).
Mokiniams Baisogalos mokyklos pedagogai stengiasi diegti kitokias vertybes – meilę, gėrį, pagarbą vyresniam, atjautą neįgaliam, silpnesniam. Ugdymo įstaigoje veikia daug nemokamų būrelių, socialiai remtiniems vaikams rengiamos vasaros stovyklos, jie kviečiami į Kūčių vakarienę, kurios namuose dažniausiai negauna. Per šventes aplankomi slaugos namai, mokiniai dovanoja savo piešinius, rankdarbius.
Vaikų užimtumu niekas nesirūpina
Gediminas Abeciūnas, klinikos „Neurosveikata“ vadovas:
Po nepriklausomybės atkūrimo pastebimi mokinių psichologinio ir fizinio smurto protrūkiai mokyklose yra neatsitiktiniai. Jie atsirado visuomenei skirstantis į turtines klases. Politikai ir valdininkai tik kalba apie vaikų užimtumą, kartais įrengia vieną kitą krepšinio aikštelę, tačiau realios ilgalaikės strategijos nėra. Vaikų vasaros stovyklos, įvairūs būreliai prieinami tik didesnes pajamas turinčių tėvų atžaloms. Kiti vaikai auga gatvėje, kurioje daug pagundų, atsiranda neapykanta daugiau turintiems. Jauni žmonės turi būti užimti „nuo... iki“.
