Prokurorų kaltinimuose buvo nurodyta, kad Vilniaus miškų urėdijai vadovavęs J. Dingelis esą iššvaistė jo žinioje patikėtą turtą 1995-2000 metais. Nustatyta, kad jis Lietuvos miškų urėdijų pavedimu sudarė sutartis su viena Švedijos bendrove dėl medienos eksporto. Pagal sutartis į Švediją buvo eksportuota 176009,2 kubinių metrų žaliavinės medienos už daugiau kaip 22 mln. litų.
Švedai sumokėjo beveik 21 mln. Lt, nes dalis pateiktos medienos buvo nekokybiška, be to, susidarė skirtumas tarp Lietuvos urėdijų pakrauto ir Švedijos bendrovės faktiškai priimto medienos kiekio.
Urėdijos atsisakė padengti susidariusį skirtumą, todėl J. Dingelis 1,1 mln. Lt sumokėjo iš Vilniaus miškų urėdijos Miško fondo lėšų.
Be to, prokurorai urėdą buvo apkaltinę dėl 1,6 mln. Lt iššvaistymo, kai šie pinigus jis sumokėjo padengdamas urėdijai priklausančio Akmenytės cecho išlaidas.
Skundą parašiusio generalinio prokuroro pavaduotojo skunde buvo teigiama, kad J. Dingelio su Švedijos firma sudarytos sutartys buvo ydingos nuo pat jų pasirašymo. „Jose nebuvo aptariamos svarbios sąlygos, susijusios su rizika dėl Švedijai eksportuojamos medienos, dėl parduodamos medienos apmatavimų“, - skunde teigiama, kad urėdas nekontroliavo parduodamos medienos kiekio ir kokybės.
„J. Dingelis miškų urėdijoms apmokėjo iš Vilniaus urėdijos Miško fondo lėšų, kurios turėjo būti panaudotos Vilniaus miškų urėdijai priklausantiems miškams atkurti, tvarkyti“, - prokurorų nuomone, urėdijoms pinigai buvo sumokėti „nežinia už ką“, esą todėl urėdo veika negali būti vertinama kitaip kaip nusikalstama veika.
Tačiau Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai nustatė, kad urėdo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, nors konstatavo finansinių pažeidimų.
Teismai nustatė, kad sutartis pasirašęs J. Dingelis siekė Lietuvos miškų ūkiui naudos, o ne išvaistyti svetimą turtą, be to, sutartys Lietuvai buvo naudingos.
Byloje liudytoju apklaustas buvęs Miškų ūkio ministerijos sekretorius, Darbo partijos narys Gintaras Gibas teigė, kad sutarčių sudarymu buvo suinteresuota ministerija, be to, jos turėjo valstybinę reikšmę, nes Švedijos firma už medieną mokėjo brangiausiai.
Nagrinėjant bylą Vilniaus miškų urėdija J. Dingeliui buvo pareiškusi 2 mln. 731 tūkst. 900 Lt civilinį ieškinį, tačiau teismas jį paliko nenagrinėtą.
J. Dingelis darbą urėdijoje paliko 2000-ųjų lapkričio 27-ąją, Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus nurodymu jam buvo išmokėta trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.
2004-aisiais J. Dingelio kandidatūrą į Seimą iškėlė Liberalų demokratų partija (dabar „Tvarka ir teisingumas“). Šiuo metu jis yra Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas.
