aA
Skaidrumo siekiančiam įstatymui uostamiesčio valdininkai paklūsta nenoriai. Klausimas apie mėnesio uždarbį itin skaudus turtingiausiems įstaigų vadovams. Mokesčių mokėtojų teisė žinoti, kiek uždirba jų išlaikomi asmenys, šiems sukelia rūpesčių.
Pinigai
Pinigai
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Paprašyti atskleisti mėnesio atlygį, įmonių ir įstaigų vadovai griebiasi gudrybių. Siekdami išvengti viešumo vieni dedasi nespėję perskaityti įstatymo, kiti bijo pašaipų, treti teigia neprisimenantys, kiek tiksliai litų jiems nubyra.

Nuo rugpjūčio įsigaliojo įstatymo pataisa, kuri užtikrina gyventojams teisę gauti informaciją apie savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnautojų darbo užmokestį. Tačiau klaipėdiečiai šia teise naudotis neskuba. Viešai kalbėti apie uždarbį nelinkę ir patys valdininkai.

Keliolikos svarbiausių Klaipėdos įstaigų vadovų apklausa parodė, kad slėpti savo pajamų nebando mažiau uždirbantieji.

Žmonės turi teisę žinoti

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas patvirtino, jog įstaigos turi teisę atsisakyti nurodyti konkretaus asmens atlygio dydį. Tačiau apibendrintą informaciją gyventojai privalo gauti. Institucijos gyventojui pateiktame atsakyme vietoj pavardžių nurodomas pareigybės pavadinimas ir alga. Žmonės gali sužinoti, kiek gauna įstaigos direktorius, pavaduotojai, skyrių vedėjai, kokio dydžio yra jų priedai.

Inspekcijos specialistams tenka ieškoti ribos, žyminčios, kur baigiasi piliečių teisė gauti informaciją ir kur prasideda kišimasis į privatų asmens gyvenimą.

„Kuo aukščiau asmuo pakyla valdžios hierarchijoje, tuo viešesnis jis tampa. Juk apie šalies Prezidentą mes turime teisę žinoti beveik viską. Tačiau pas mus sunkiau sužinoti, kiek uždirba Seimo nariai nei valstybės tarnautojai“, – stebėjosi A.Kunčinas.

Išmokos – ne alga

Įsigaliojus įstatymui dėl gyventojų teisės gauti informaciją iš valstybinių įstaigų, šios sunerimo, kad žmonės užvers prašymais atskleisti tarnautojų darbo užmokestį.

Todėl šiuo metu jau rengiamas Vyriausybės nutarimas, kuris įpareigos įstaigas skelbti informaciją apie darbuotojų algas interneto tinklalapyje.

A.Kunčinas teigė iki šiol nesulaukęs klausimų apie savo uždarbį. Tačiau mielai sutiko atskleisti, kiek uždirba dienraščiui „Klaipėda“. Per mėnesį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius, neatskaičius mokesčių, gauna 8700 litų.

Valdininkų algos apskaičiuojamos įstatymų nustatyta tvarka. Jų dydį lemia kvalifikacinės kategorijos, darbo stažas, pareigybė. Į darbo užmokestį įskaičiuojami ir priedai, tačiau alga nelaikomos papildomos išmokos, kurias gauna Seimo nariai, ministrai, miestų tarybų nariai kanceliarinėms ar reprezentacinėms reikmėms. Už šias išmokas politikai neprivalo atsiskaityti.

Bijo piktų skambučių

Kai kurių įstaigų vadovus klausimas apie atlyginimą suerzino. Jie puolė ieškoti priežasčių, dėl kurių nenorėtų atskleisti savo uždarbio.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pareiškė, kad jo alga – jokia paslaptis. Paprašytas prisiminti, kiek paskutinį mėnesį gavo, jis teisinosi esąs išvykęs ir negalįs tiksliai pasakyti. Vienoje iš Klaipėdos apygardų į Seimą kandidatuojantis S.Dobilinskas po akimirkos pateikė ir kitą atsakymą.

„Skaičių vardyti nenoriu. Gaunu tiek, kiek Vyriausybė yra numačiusi“, – išsamiau nekomentavo pašnekovas.

Uosto vadovui per mėnesį į rankas oficialiai atseikėjama beveik 8 tūkst. litų.

Itin audringai į klausimą apie atlygį sureagavo bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė. Ji prisipažino nenorinti, kad būtų viešai skelbiama apie jos pajamas, nes neatsigins aršių komentatorių.

„Kartą jau pasimokiau. Pasakiau, kokią algą gaunu ir netrukus pradėjo skambinti pikti žmonės. Mano atlyginimas nebuvo ir nėra pats didžiausias. Nebaisu atsakyti, bet man nepatinka toks atviras kišimasis į privatų gyvenimą“, – piktinosi vadovė.

Merai – skurdžiai?

Iš dienraščio kalbintų vadovų mažiausiai prisipažino uždirbanti savivaldybės įstaigos Senasis turgus direktorė Ramutė Kubilienė.

„Nematau, ką čia reikėtų slėpti. Jokių priedų mes negauname. Turgui dabar ne patys geriausi laikai, tad apie tai, kad reikėtų kelti algas, nėra net ko galvoti. Reikia ant žemės nusileisti“, – įsitikinusi R.Kubilienė.

Išsisukti nuo atsakymo apie uždarbį nebandė miesto vadovai. Judita Simonavičiūtė tikino per mėnesį su visais priedais į rankas gaunanti iki 3700 litų.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius atskleidė, jog gauna 4704 litus ir 13 centų.

„Kai pamatau, kiek gauna Seimo nariai su visomis priemokomis trintukams ir cigaretėms, suvokiu, kad merai atrodo kaip skurdžiai“, – palygino atsakomybę už visas miesto problemas ant savo pečių nešantis meras.

Savivaldybei priklausančios bendrovės „Klaipėdos energija“ direktorius Vytautas Valutis sutiko, kad įstatymų reikia laikytis, tačiau apie savo atlygį prabilti nepanoro.

„Ką tik grįžau po atostogų ir dar nespėjau susipažinti su įstatymu. Kai perskaitysiu, tada ir pakalbėsime“, – nukirto jis.

Tačiau, kai kurių politikų teigimu, miesto šilumos ūkį valdančios bendrovės direktorius yra vienas geriausiai apmokamų vadovų.