Šios stūkso pustuštės, kai lietuviai šalia dūsta perpildytose klasėse. Ginčo objektas – Lazdynų, Vingio ir J.Basanavičiaus vidurinių mokyklų reorganizacija. Dvi pirmos mokyklos – rusakalbės. L.Dmitrijeva kolegoms tarybos nariams net neleido pradėti nagrinėti klausimo – apskundė jį teismui ir taip taryboje pelnė tautinės nesantaikos kurstytojos pravardę.
– Kodėl priešinatės, kad rusų tautybės moksleiviai būtų iškelti iš Vingio vidurinės mokyklos. Juk ten mokosi vos 300 vaikų, kai šalia, panašaus dydžio pastate, priversti spaustis pusantro tūkstančio "basanavičiukų"!
– Aš ne nacionalistė ir ne rusiškas monstras, tiesiog labai gerai žinau šitų trijų mokyklų problemą. J.Basanavičiaus vidurinė perpildyta, nes ją lanko daugiau kaip 70 proc. moksleivių iš kitų Vilniaus vietų. Pagal švietimo įstatymą vaikas privalo lankyti tą mokyklą, kuri jam priskirta pagal gyvenamąją teritoriją. Pažeidimas!
Be to, šitos mokyklos direktorius buvo dabartinis Seimo narys Rimantas Remeika. Jeigu jis šiemet nebus išrinktas antrai kadencijai, privalės grįžti direktoriauti. Tokie įstatymai. Vadinasi, dabartinė direktorė Fausta Gulbinienė bus atleista. Todėl būtų labai patogu padalyti mokyklą į pagrindinę ir gimnaziją, kur abu direktoriai galėtų dirbti normaliai.
– Bet tai nepaneigia fakto, kad Vingio mokykla pustuštė.
– Suprantu, todėl siūlau Vingio mokyklos patalpų vieną aukštą palikti rusų moksleiviams, o kitus užleisti J.Basanavičiaus vyresniems auklėtiniams. Taip pertvarkyta lenkų ir rusų bendruomenėms skirta J.Lelevelio mokykla. Dvejus metus J.Basanavičiaus mokyklai siūloma dalytis patalpomis su Vingio mokykla. Bet jiems netinka, nes pastatas apleistas. Laukia, kol mokykla bus suremontuota, ir tada pasiims ją visą.
Negalima "vingiukų" perkelti į mokyklą, esančią kitame rajone. Nemaža dalis jų mažai motyvuoti, į mokyklą ateina kartą per savaitę. Kas bus, kai mokyklą panaikins? Manau, kad Lazdynų mokyklos jie visai nelankys.
– Anot švietimo specialistų, daugiau auklėtinių turinčios mokyklos surenka daugiau lėšų iš mokinio krepšelio, todėl gali samdyti įvairesnių specialistų ir pasiūlyti geresnį išsilavinimą. Vadinasi, "vingiukams" rusiškoje Lazdynų mokykloje būtų sudarytos geresnės sąlygos mokytis.
– Mitas, kurį sugalvojo mūsų Švietimo ir mokslo ministerija. Vaiko ugdymo procesas priklauso nuo to, kokia jo šeima, motyvacija, koks pedagogų kolektyvas, o ne patalpų dydis ir vaikų skaičius klasėje. Užmirštame, kaip vaikas prisiriša prie vietos. 12 metų mokydamasis vienoje mokykloje vaikas jaučiasi saugesnis. Kilnojamas iš vienos mokyklos į kitą jis tampa agresyvus, nes priverstas išgyventi naujoje aplinkoje. Rusų tautybės vaikui taip pat svarbu savame rajone turėti savo bendruomenę ir savo mokyklą.
– Tvirtinate, kad švietimo sistema diskriminuoja kitataučius, gyvenančius Lietuvoje?
– Taip. Pavyzdžiui, Vingio mokykloje mokosi 300 moksleivių. Tai mažai ar daug? Lietuvos mastu – mažai, bet apskaičiavus nuo bendruomenės dydžio – normalu. 40 proc. Vilniaus gyventojų – kitataučiai, bet ne visi jie rusai. Tai kodėl mes lyginame tautinių mažumų mokyklas su lietuviškomis?
Sakau, nenaikinkite rusų mokyklų. Tas rusas, atėjęs į lietuviškas mokyklas, sugadins lietuvių kalbą. Pažiūrėkite, kaip dabar jaunimas kalba.
– Jūs, kaip Lietuvos rusų sąjungos narė, ruošiatės kandidatuoti į Seimą. Ar tokia arši pozicija švietimo klausimu nebus tik vaidyba siekiant rusų tautybės rinkėjų palankumo?
– Kokia vaidyba? Turiu ginti savo rinkėjų interesus, savo tautinę bendruomenę, kad ji Lietuvoje turėtų savo kultūrą, kalbą, mokyklas.
– Iš pastarųjų įvykių savivaldybėje aiškėja, kad kai jums reikia postų, įtakos mieste, prisijungiate prie "Tvarkos ir teisingumo" suburtos koalicijos. Kai ši ima byrėti, jūs asmeniškai vis dažniau pastebima privačiuose pokalbiuose su opozicija, kuriuose aptarinėjamas mero Juozo Imbraso nuvertimas.
– Mes renkame nuomones. Aš frakcijos nariams turiu pasakyti, kokie pasiūlymai iš abiejų pusių, kad galėtume nuspręsti, kas mums, kaip frakcijai, naudinga, pagaliau, kas mano rinkėjams naudinga. Rusų mažai, todėl turime būti lankstūs, pabandyti su visais susitarti.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Dūzgiančios sostinės dienos
Atliekų deginimo baubas
Jurgos skveras dar snaudžia
