Draugiją ypač papiktino tai, kad artėjant Seimo rinkimams Lenkų rinkimų akcija į Lietuvą pakvietė Lenkijos klubą „Joker“ „demonstruoti Lenkijos kariuomenės ir Armijos Krajovos jėgą bei simbolius“.
Skunde remiamasi partijos laikraščio „Tygidnik Wileńsczyzny“ pranešimais. „Vilnijos draugija“ rašo, esą liepos 5-13 d. trys Lenkijos ulonų pulkai su Lenkijos kariuomenės uniformomis, ginkluote, vėliavomis ir atributika susitiko su valstybės gyventojais, rengė pasirodymus Vilniaus, Šalčininkų bei Švenčionių rajonuose bei Vilniaus mieste.
Draugija teigia, kad tokiais pasirodymais ir susitikimais su gyventojais buvo siekiama pagerbti 1919-1939 m. Lenkijos įvykdytą Vilniaus krašto okupaciją, Armijos Krajovos 1944 m. operacijos „Aušros vartai“ metines (tuomet esą bandyta perimti Vilniaus kraštą). Pasak besiskundžiančiųjų, renginiais norėta pagerbti ir „Lietuvos okupacijai vadovavusį Lenkijos maršalą“ Josefą Pilsudskį.
„Vilnijos draugija“, be kita ko, piktinasi, jog liepos 5 d., Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, netikra Lenkijos kariuomenė surengė karinį paradą Šalčininkuose. Skunde teigiama, kad šio pasirodymo tikslas galėjo būti siekis pažeminti Lietuvos valstybingumą istorinėse žemėse, vietiniams gyventojams galbūt norėta suteikti viltį, kad ateityje šios teritorijos galėtų būti pavaldžios Lenkijai.
Prie kitų hipotetinių renginio tikslų, skundo iniciatoriai mini skatinimą prisiekti lojalumą Lenkijai, balsuoti už Lenkų rinkimų akciją, pritraukti mokinius į lenkiškas švietimo įstaigas.
„Lenkijos kariuomenė ir Armija Krajova Lietuvoje nužudė apie 2 tūkst. gyventojų, dar 100 tūkst. kalino, plėšė, trėmė, baudė, kankino, prievartavo, persekiojo. Dėl Lenkijos okupacijos ir aneksijos Lietuva visam laikui neteko ketvirtadalio savo ploto ir gyventojų, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, organizacijos, nutautintos seniausios indoeuropiečių šnektos. Nežmoniška ir nusikalstama iš šių aukų ir praradimų tyčiotis, dėl tų barbarizmų džiūgauti ir švęsti“, - rašoma „Vilnijos draugijos“ skunde.
Tuo metu Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis sako, kad tokie renginiai vyksta kasmet ir jie skiriami atminti žuvusiems per tuometinius Armijos Krajovos bei hitlerinės armijos mūšius.
„Čia ribotų žmonių reakcija. Sunku su tokiais susikalbėti. Ten ne pirmas toks vizitas, daug jų buvo, šitie kovotojai, ulonai čia buvo jau antrą kartą. Tarp kitko, aplankė bažnyčias Vilniuje, buvo Medininkuose, dėjo gėles prie paminklo Medininkų žudynių aukoms ir viskas ten tvarkoj. Ten normalūs renginiai buvo – dalyvavo ir valdžios atstovai, Seimo nariai ir kiti oficialūs žmonės. Normalūs renginiai buvo. Turi fobiją kažkokią ir sugalvojo“, - DELFI pasakojo V. Tomaševskis.
Jo teigimu, Armijos Krajovos operacija „Aušros vartai“ išties buvo minima, tačiau esą ši diena yra svarbi, nes tuomet žuvo apie 500 Armijos Krajovos karių.
„Armijos Krajovos operacija tik vieną dieną minima buvo. Kiekvienais metais čia vyksta, čia ne paslaptis, nes žuvo 500 karių, kurie laisvino mūsų Lietuvą nuo vokiečių. Tai kaip neminėti, čia net ir kalbos nėra. Čia operacija mūsų išvadavimo nuo fašistų“, - pasakojo politikas.
Armija Krajova - pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu, buvo pavaldi emigracinei Lenkijos vyriausybei. Lietuvoje Armijos Krajovos veikla vertinama nevienareikšmiškai, mat besibaigiant karui lenkai siekė atkurti Lenkijos valstybę su ikikarinėmis 1939 m. sienomis, kai Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Operacija „Aušros vartai“ buvo siekiama įsitvirtinti Vilniaus apylinkėse anksčiau už Sovietų Sąjungos Raudonąją Armiją.
