aA
Rugsėjį Panevėžio apylinkės teisme bus nagrinėjama precedento neturinti byla. Panevėžiečių šeima iš miesto Greitosios pagalbos stoties bei draudimo bendrovės sieks prisiteisti 20 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Tretieji asmenys byloje – du Greitosios pagalbos stoties medikai.
Greitoji medicinos pagalba
Greitoji medicinos pagalba
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Kaltinimus atmeta

Daugiau nei metus Greitosios medicinos pagalbos stotyje nebedirbantis gydytojas Antanas Bložė, kaip ir kita medikė, kategoriškai neigia jiems pareikštus kaltinimus. Juos atmeta, padarytos žalos nenori pripažinti ir Greitosios medicinos pagalbos stoties administracija bei draudimo bendrovė.

„Tai pirmas toks atvejis Greitosios medicinos pagalbos stoties istorijoje. Bylinėtis su nepatenkintais pacientais dar neteko nė karto“, – pateiktus kaltinimus atmetantis Greitosios pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka apie prieš porą metų įvykusį incidentą daug kalbėti nenori. Sako, jog situaciją išaiškins, kaltę nustatys ir sprendimą priims teismas.

Sveikata vis prastėjo

Trejų metų vaiko tėvai greitąją medicinos pagalbą iškvietė vieną 2006 metų balandžio mėnesio vakarą, per šventes. Mažylė jautėsi labai blogai, karščiavo, temperatūra siekė 40 laipsnių. Atvykusi greitosios pagalbos gydytoja, pasak jos bendradarbio A.Bložės, diagnozavo anginą ir skyrė gydymą. Tik vaiko tėvai tikina, kad gydytoja jokių receptų vaistams nerašė, nesiūlė mažametės vežti pas kitus specialistus ar į ligoninę. Tik esą rekomendavo gerti kai kuriuos vaistus. Tačiau vaikas nuo to geriau nepasijuto. Todėl kitą dieną vėl teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Pas mažąją pacientę važiavo gydytojas A.Bložė.

Šiandien jis pasakoja: „Apžiūrėjęs vaiką, diagnozavau ausų uždegimą, skyriau lašų. Siūliau ligoniukę vežti į ligoninę, bet tėvai atsisakė.“ Tačiau jos gimdytojai tvirtina ką kita: neva minėtas gydytojas jokios rimtos medicininės pagalbos nesuteikė, nerekomendavo važiuoti į ligoninę, nesiūlė apžiūrėti kitiems specialistams – todėl mažylės sveikata vis prastėjo.

Tuomet buvo kreiptasi į šeimos gydytoją, kuris vaiką liepė skubiai vežti į ligoninę, nes įtarė komplikuotą apendicitą. Ligoninėje iš kraujo ir šlapimo tyrimų nustačius, jog būklė kritinė, vaikas pateko į Intensyviosios terapijos skyrių.

Svarstyti nebebuvo laiko – skubiai atlikta operacija.

Ir tik chirurginės intervencijos metu paaiškėjo, kad ne apendicitas buvo kaltas, o stipri infekcija, apėmusi gerklę, ausis, pilvaplėvę ir inkstus. Po operacijos sveikata dar labiau komplikavosi – prasidėjo plaučių uždegimas.

Ligoninėje gydytojai tėvams pasakė, kad liga labai uždelsta, gydymą reikėjo pradėti nors diena anksčiau. „Kur jūs buvote iki šiol?“ – priekaištus tėvams pažėrė beveik nebesitikėję vaiko išgelbėti medikai. Atsakymas, jog greitoji pagalba buvo kviesta net du kartus, juos gerokai nustebino.

Be licencijos

Dėl itin skaudaus, vaiko vos į kapus nenuvariusio atsitikimo tėvai kaltina greitosios medicinos pagalbos gydytojus: „Jie nebuvo rūpestingi, atsargūs ir dėmesingi, nenustatė tikrosios diagnozės ir skyrė netinkamą gydymą.“ Sukrėtimą patyrusi šeima iš pradžių kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovą V.Mitką, tikėdamiesi, jog klaida bus pripažinta, žala atlyginta. Tačiau vadovas kaltės nepripažino. Situaciją pradėjusi aiškintis Valstybinė medicinos audito inspekcija nustatė, kad minimu atveju medicinos pagalbos paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose numatytus reikalavimus. Vienas iš ryškesnių pažeidimų – gydytojo A.Bložės licencijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir jis medicinos paslaugas teikė neteisėtai.

Skaudu iki šiol

Irkutske mokslus baigęs, daugiau kaip keturis dešimtmečius gydytoju dirbęs A.Bložė su kaltinimais nesutinka ir primena, jog ne jis, o šeimos gydytojas klaidingai įtarė trukus apendicitą.

„Operacijos juk nereikėjo. Ji tik pablogino vaiko sveikatą. Mano nustatyta diagnozė buvo teisinga. Ausų uždegimas mažyliams pasireiškia įvairiomis formomis, imituoja kitas ligas. Primenu, jog greitosios pagalbos gydytojai gydymo neskiria, nerašo receptų. Patariau dėl tolesnio gydymo kreiptis į šeimos gydytoją“, – tikino jis.

A.Bložė teigia iš darbo patirties žinąs, jog vaikai nuo 2 iki 5 metų nelabai orientuojasi, kur skauda, ir dažniausiai rodo į pilvuką. Savo noru iš darbo daugiau kaip prieš metus išėjęs gydytojas aiškina, jog pasibaigęs licencijos laikas buvo tik dokumentinis formalumas. Beveik mėnesį Intensyviosios terapijos, vėliau Vaikų ligų skyriuje, sanatorijoje gydyto vaiko tėvai sako, kad jis ir dabar nėra stiprios sveikatos. Šeimos daliai teko ne tik skaudūs išgyvenimai. Ji patyrė nemažų išlaidų vaistams, kelionėms, motinai teko darbe pasiprašyti atostogų ligoniukei slaugyti.

Tačiau ieškinys teismui pateiktas ne tik dėl patirtų materialinių nuostolių. „Labai svarbu ir tai, jog medikų klaida, jų aplaidumas būtų įrodyti, kad bent ateityje jie į savo darbą žiūrėtų rūpestingiau“, – PB sakė vaiko mama.

Dabar tėvai sako supratę, jog jų klaida buvo per didelis pasitikėjimas Greitosios medicinos pagalbos medikais. „Sunkiai sirgęs vaikas per šventes buvo paliktas likimo valiai. Įtarimą mums jau turėjo sukelti ir tai, jog atėjęs gydytojas pirmiausia pildė dokumentus, o tik tada ėmėsi apžiūrėti mažylę. Keistokai atrodė ir jo domėjimasis, ar duodame vaikui valgyti duonos su sviestu“, – skaudžius išgyvenimus iki šiol prisimena mergaitės gimdytojai.