aA
Prezidentui Valdui Adamkui švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus kartu su studentų atstovais pasirašytas ketinimų protokolas kelia abejonių dėl finansinio pagrįstumo. Taip po V. Adamkaus susitikimo su ministru pareiškė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė. Tuo tarpu A. Monkevičius atremia kaltinimus neįgyvendinamais pažadais ir sako darąs, ką šioje situacijoje galįs.
Algirdas Monkevičius
Algirdas Monkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Kaip DELFI jau skelbė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kartu studentų atstovais pasirašytame ketinimų protokole žadama siekti, jog už studijas artėjančiame rudens semestre nemokėtų visi aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai, studijuojantys valstybės finansuojamose vietose. 520 Lt įmokų, kaip ir iki šiol, nemokėtų ne tik studijuojantys valstybės finansuojamose vietose, bet ir esantys iš dalies valstybės finansuojamose vietose. Tam iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų 32 milijonų litų.

„Neseniai ministro ir studentų sąjungų pasirašytas ketinimų protokolas, kuriam įgyvendinti reikės biudžete nenumatytų 32 mln. Lt, kelia abejonių dėl šių pažadų finansinio pagrįstumo”, - V. Adamkaus poziciją išsakė R. Grumadaitė.

A.Monkevičius: tai – ne pažadai

Algirdas Monkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tuo tarpu A. Monkevičius žurnalistams aiškino prezidentui pateikęs atsakymus ir paaiškinęs aplinkybes. „Tai – ne kažkokie mano pažadai, bet susitarimas su studentais kartu su jais, aukštųjų mokyklų atstovais svarstyti situaciją. Nes niekas šiandien negali pasakyti, ką daryti, kai yra tokia teisinė bazė, o biudžetas pavirtintas anksčiau“, - teigė A. Monkevičius.

Pasak A. Monkevičiaus, iš atostogų grįžus premjerui, jau šią savaitę klausimas bus sprendžiamas Vyriausybės Strateginio planavimo komitete dalyvaujant finansų ir teisingumo ministrams, studentų ir aukštųjų mokyklų atstovams.

Švietimo ir mokslo ministras sakė informavęs prezidentą apie tai, kaip valdo kritinę situaciją ir tikino darąs viską, ką gali.

Jei reikiami pinigai nebus rasti, A. Monkevičius su studentais tarsis, kad šie sutiktų mokėti pagal pavasario semestro rezultatus. Taip pirmakursiai už studijas mokėtų po pirmojo semestro paaiškėjus studijų rezultatams, o vyresniųjų kursų studentams liktų galioti dabartinė mokėjimo tvarka, kai už mokslą nemoka pusė kiekvienos studijų programos studentų. Šie studentai 520 Lt siekiančias įmokas turėtų sumokėti rugsėjo pradžioje.

Pasak ministro, prie to teks grįžti, jei bus nuspręsta, kad nei procedūriškai, nei teisiškai biudžeto peržiūrėti neįmanoma.

LSAS: reikalauti pinigų iš studentų valstybė neturi teisės

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė DELFI sakė esanti nustebinta šiuo ministro pareiškimu.

„Teisiškai valstybė neturi teisės iš studentų reikalauti pinigų, teisiškai rugsėjį neturi mokėti nė vienas studentas. Nes priėmus pataisas dėl aštuoneto, sesija buvo pasibaigusi. Vadinasi, vieninteliai teisiškai galimi sesijos rezultatai, pagal kuriuos bus nuspręsta, kas moka už mokslą, bus žiemą, po rudens semestro. Jeigu valstybė sugalvos nerasti šių pinigų ir avansu apmokestintų studentus, tai būtų visiškai teisiškai ir logiškai nepagrįsta“, - aiškino I. Vareikytė.

I. Vareikytės teigimu, jeigu studentai turėtų mokėti už studijas jau rugsėjį, būtų pažeisti įstatymai ir tokiu atveju LSAS padėtų studentams bylinėtis bei ieškoti teisybės. LSAS vadovei keista, jog valstybės pareigūnai neatsakingai elgiasi nesuvokdami, jog jei šioje vietoje bus padaryta teisinė klaida, jos sprendimas valstybei gali kainuoti kur kas daugiau nei 32 milijonus litų.

I.Vareikytės teigimu, apie keičiantis teisės aktams susidariusiu pereinamuoju laikotarpiu, kai nerenkamos įmokos už studijas, reikalingus 32 milijonus litų daug politikų ir valstybės pareigūnų žinojo gerokai anksčiau.

Finansų ministras pinigų nežada

Jei būtų įgyvendinti ketinimų protokole išdėstyti principai, už mokslą studentai mokėtų tik po rudens semestro paaiškėjus studijų rezultatams. Tada už studijas turėtų mokėti tie, kurių pažymių vidurkis nesieks 8 balų.

Atostogaujantį premjerą pavaduojantis finansų ministras Rimantas Šadžius LTV „Panoramai“ yra sakęs, kad 2008 metų biudžete rasti reikalingus 32 milijonus litų yra nerealu.

DELFI primena, kad pagal Seimo birželį priimtas įstatymo pataisas už mokslą valstybės finansuojamose vietose nemokėti turėtų tik tie studentai, kurių vidurkis ne mažesnis kaip 8. ŠMM sprendimu, ši tvarka artimiausią semestrą taikoma dar nebus.

Mat Seimo rudens sesijos dar laukia švietimo ir mokslo ministro A. Monkevičiaus parengtas įstatymo projektas, pagal kurį nuo mokesčio už studijas turėtų būti atleisti visi akademinių skolų neturintys studentai.

Domėjosi ir kitais klausimais

Prezidentas su ministru aptarė ir kitus švietimo sistemos klausimus. V. Adamkus kėlė klausimą, ar mokslo plėtrai svarbus mokslo ir technologijų slėnių steigimas „dėl aplaidumo, ar nesugebėjimo teikti projektus yra nepateisinamai vilkinimas”. Pasak R. Grumadaitės, V. Adamkus taip pat domėjosi, kaip ŠMM ketina spręsti mokytojų trūkumą, kurį ypač pajuto atokesnių rajonų mokyklos.

Prezidentas A. Monkevičiui taip pat pabėrė klausimų dėl problemų mokslo ir studijų sistemos pertvarkoje. V. Adamkus sakė besitikintis, kad prasidedanti rinkimų kampanija nesutrukdys įgyvendinti reikalingas permainas mokslo ir studijų sistemoje.

A. Monkevičius žurnalistams sakė prezidentą patikinęs, jog vos tapęs ministru sudarė slėnių steigimo grafiką. Anot jo, nuo šio grafiko neatsiliekama ir reikalingi darbai vyksta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.