Mergaitę Lietuvoje motina galėtų auginti tik tada, jeigu sutiktų jos buvęs sutuoktinis Michaelis Rinau.
Be to, tik grąžinusi dukrelę tėvui I. Rinau turėtų galimybę kreiptis į Vokietijos teismą ir prašyti pakeisti Luisos globėją.
Savo nutartyje LAT pirmadienį konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti vokiečių teismo sprendimo. Tai pažymėjo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (EBTT), į kurį buvo kreiptasi dėl ES teisės aktų taikymo išaiškinimo.
Be to, LAT atkreipė dėmesį, kad negali atnaujinti proceso esą paaiškėjus naujoms aplinkybėms pagal I. Rinau ir generalinio prokuroro prašymus, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu bei neturi esminės reikšmės bylai.
I. Rinau: antstolių lauksiu su baime
„Labai skaudu ir apmaudu, nes Lietuvos valstybinės institucijos negina savo piliečių, - su nerimu dėl ateities po LAT sprendimų pirmadienį DELFI kalbėjo I. Rinau. – Lietuva pataikauja stipresnėms valstybėms, manau, kad tokių motinų kaip aš yra ne viena, tačiau nieko nedaryti ir sudėti ginklų negaliu.
Per skyrybų procesą iš manęs Vokietijos teismas išimtinai viską atėmė, iš dukrelės irgi atimta teisė bendrauti su mama. Nežinau, kaip būtų Vokietijoje, jeigu nuvažiuočiau aplankyti dukrelės... Esu rašiusi į Vokietijos vaiko teisių tarnybas, tačiau jie net neatsako į laiškus. Jeigu man nerodys vaiko, kur aš ten belsiuosi?“
Klaipėdietė tikisi, kad Lietuvos valstybinės institucijos dar parodys gerą valią ir apgins Luisos interesus. „Prieš dvi savaites ji tapo ir Lietuvos piliete“, - I. Rinau teigimu, gal šis faktas valdininkams galėtų tapti moraline atsvara ar paspirtimi.
„Gal visgi įvyks koks nors poslinkis“, - susijaudinimo neslėpė Luisos motina.
Pasak jos, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad vaiko grąžinimo bylose būtina atsižvelgti į situaciją po sprendimo priėmimo. „Čia gi vaikas – ne butas ir ne žemės sklypas, todėl esant menkiausiai galimybei, kai pasikeitus situacijai vaikas gali patirti žalą, mažamečiai yra negrąžinami į kitą šalį“, - sakė su baime antstolių vizito į namus laukianti I. Rinau.
Antstoliai tikisi, kad tėvai susitars gražiuoju
Tuo tarpu Lietuvos antstolių rūmų išplatintame pranešime pirmadienį teigiama, kad LAT sprendimai dėl Luisos grąžinimo neužkerta kelio mergaitės tėvams susitarti tarpusavyje ir išvengti priverstinių Vokietijos teismo sprendimo vykdymo procedūrų.
„Lietuvos antstolių rūmai pabrėžia, kad antstolių dalyvavimas šiame procese būtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu konfliktas tarp Luisos tėvų toliau tęstųsi ir Vokietijos pilietis M. Rinau reikalautų vykdyti sprendimą priverstine tvarka“, - antstoliai tikisi, kad abu tėvai nuoširdžiai sieks apsaugoti savo dukters interesus ir pajėgs rasti kompromisą, padėsiantį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą ir netraumuoti vaiko.
Tuo atveju, jeigu Vokietijos sprendimą vis dėlto tektų vykdyti priverstinai, antstoliai imtųsi visų reikiamų priemonių, kad sprendimas būtų tinkamai įvykdytas. „Visos teisinės procedūros būtų atliekamos pasitelkiant kvalifikuotus specialistus - Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovus bei vaikų psichologą, kurie padėtų rasti vaikui palankiausius sprendimo vykdymo būdus“, - pabrėžė Lietuvos antstolių rūmai.
Tėvas tikisi, kad I.Rinau atvažiuos į Vokietiją
M. Rinau atstovaujanti advokatė Dalia Foigt DELFI sakė, kad informavusi klientą apie jam palankius LAT sprendimus pirmiausia išgirdo klausimą – ar jau iš tikrųjų baigėsi visi įmanomi teismo procesai Lietuvoje.
„Jis mano, kad šiuo metu iniciatyvą turėtų rodyti Luisos mama ir vaikas bus perduotas gera valia, - sakė advokatė. – Tėvas nenori vaiko traumuoti ir puikiai supranta, kad ji be mamos gali būti traumuota, todėl ne kartą yra jai siūlęs kartu važiuoti į Vokietiją. Jis siūlėsi surasti ir darbą, gyvenamąjį plotą, skirti pinigų išlaikymui“.
Pasak D. Foigt, pirmadienį priimtais LAT sprendimais ateityje remsis ir kiti teismai, nagrinėsiantys panašaus pobūdžio bylas.
Į Lietuvą M.Rinau leido išvykti tik laikinai
DELFI primena, kad dar 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs „į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą“.
I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai 2006-ųjų liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti.
Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.
Mažametė Luisa dar praėjusių metų kovo 15-osios galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas.
EBTT konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teisėjų sprendimo ir mergaitė turėjo būti nedelsiant perduota tėvui. Liuksemburgo teismas taip pat pabrėžė, kad ši procedūra turėjo būti atlikta ne vėliau kaip šešias savaites.
Europos Komisija (EK) aiškinasi, ar teisingai Lietuva taikė ES teisės aktus nagrinėjant I. Rinau, todėl jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar Lietuvai bus iškelta byla EBTT. Jeigu Lietuva išgirstų nepalankų sprendimą, mūsų valstybei grėstų milijoninė bauda.
Vienetiniai atvejai, kai globa patikima tėvui
Vokietijos pilietį M. Rinau Lietuvoje atstovaujanti advokatė D. Foigt yra sakiusi, kad į ES stodama Lietuva prisiėmė įsipareigojimą laikytis ES teisės. Ji, kaip ir kitos tarptautinės teisės nuostatos, yra Lietuvos nacionalinės teisės dalis, be to ES teisės aktai turi viršesnę galią nei Lietuvos.
Pasak jos, I. Rinau privalėjo dėl dukros kovoti Vokietijos teismuose – esą šią bylą ji būtų laimėjusi, nes Vokietijoje yra tik vienetiniai atvejai, kai vaiko globa patikima tėvui.
„Vokietijos teismų praktika, kaip ir Lietuvoje, vienareikšmiškai gina mamos interesus, - pabrėžė ir DELFI konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius. - I. Rinau jau išnaudojo visas galimybes pačiu efektyviausiu būdu - nedalyvaudama jokiame teismo procese. Manau, kad I. Rinau padarė viską, kad vaikas būtų grąžintas atgal į Vokietiją...
Vienintelė galimybė apginti vaiko interesus šioje situacijoje yra abiejų tėvų susitarimas, kuris vis dar galimas. Todėl poniai Rinau reikėtų pamiršti savo ambicijas, nustoti organizuoti koncertus, o nuvažiuoti į Vokietiją ir susitarti su tėvu dėl bendros vaiko priežiūros“.
