Lietuvos ambasadoriaus Gruzijoje patarėjo Viktoro Dagilio teigimu, konsulinėje registracijoje buvo 65 žmonės, šiandien – 95 . Manoma, kad Lietuvos piliečių yra 150.
Pasak jo, neaišku, ar karinių veiksmų zonoje yra lietuvių, tačiau, jo žiniomis, lietuvių buvo Goryje, kai šis buvo bombarduojamas.
A.Patackas: Gruzijos žvalgyba turėjo duomenų apie ataką
Iš Gruzijos ketvirtadienį grįžęs buvęs parlamentaras Algirdas Patackas sako, kad Gruzija neturėjo kitos išeities, kaip tik pradėti karinę operaciją Pietų Osetijoje, nes buvo žinoma apie planuojamą Rusijos ataką.
"Buvo žinoma iš žvalgybos duomenų, kad Rusija ruošiasi karinei operacijai iškart dviem frontais. Tai buvo tik laiko klausimas, todėl gruzinai žingsnį žengė pirmiau", - Eltai penktadienį sakė Nepriklausomybės akto signataras A. Patackas, Gruzijoje praleidęs savaitę. Šias žinias jis sakė gavęs per susitikimus su aukšto rango Gruzijos pareigūnais.
A. Patacko teigimu, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir analizės departamento direktoriaus pavaduotojas Gela Kvašilava jį informavęs, jog Gruzija nenaudoja ginklų prieš civilius, o operacijos vykdomos tik prieš nepripažintos respublikos vadovo Eduardo Kokoičio pajėgas. Anot Gruzijos pareigūnų, vis daugiau osetinų pradeda bendradarbiauti su Gruzijos pajėgomis.
Gruzijos vadovai užsienio žiniasklaidai sakė, kad į Pietų Osetiją buvo įsiveržta reaguojant į nesiliaujančias Rusijos remiamų separatistų atakas. Rusijos atstovų teigimu, žuvo bent 10 Rusijos karių. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija nubaus už tai atsakingus asmenis.
P.Vaitiekūnas išvyksta į Gruziją
Lietuvos užsienio reikalų ministerija "atvirai provokaciniu" pavadino Rusijos vadovybės pareiškimą, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. "Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, didelį susirūpinimą kelia atvirai provokacinis Rusijos vadovybės pareiškimas, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais pareiškimais įtampa dar labiau eskaluojama. Šiuo metu ypač reikia rimties ir visų šalių pastangų nutraukti smurtą", - rašoma penktadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Tuo tarpu Prezidento spaudos tarnyba informuoja, kad į Gruziją yra siunčiamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris bus pasirengęs informuoti ir ES partnerius apie padėtį Gruzijoje.
Ministerijos teigimu, paskutiniais duomenimis, penktadienio rytą buvo pradėtas Gorio miesto ir apylinkių apšaudymas "ir tai daro galbūt netgi ne osetinų pajėgos". Šią informaciją Lietuvos ambasadai Gruzijoje patvirtino Gorio gyventojai.
URM atkreipė dėmesį, kad šie veiksmai pradėti kaip tik po to, kai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis rugpjūčio 7 dienos vakare įsakė visiems Gruzijos ginkluotiems daliniams neatidengti atsakomosios ugnies konflikto zonoje Cchinvalio regione.
Gruzijoje susidariusią padėtį užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį taip pat aptarė su Latvijos diplomatijos vadovu Mariu Riekstiniu.
ELTA jau skelbė, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė labai apgailestaująs dėl to, kad Gruzijos vadovybė ėmėsi agresyvių veiksmų Pietų Osetijos atžvilgiu Pekino olimpinių žaidynių atidarymo dieną.
"Gruzijos vadovybė iš esmės pradėjo karo veiksmus", - pabrėžė Rusijos vyriausybės vadovas.
Gruzijos pajėgų puolimas atskilusioje Pietų Osetijoje tęsiasi nuo ketvirtadienio. Penktadienio rytą trys Rusijos lėktuvai Su-24 atakavo Gruzijos teritoriją. Pasak oficialiojo Tbilisio, trys bombos nukrito netoli separatistinės Pietų Osetijos sienos esančių Karelio ir Gorio miestų apylinkėse. Gruzijos VRM duomenimis, yra sužeistųjų. O radijo stotis "Echo Moskvy" pranešė, kad Pietų Osetijos sostinėje žuvo ir buvo sužeista Rusijos taikos palaikymo pajėgų kariškių.
V.Adamkus: Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje neatlieka jiems patikėtos misijos
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, Gruzijoje įsiplieskęs karinės įtampos židinys turi kelti rūpestį tarptautinei bendruomenei. Pastarieji įvykiai, V.Adamkaus nuomone, liudija, kad situacija sunkiai valdoma, nes Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje neatlieka jiems patikėtos misijos.
„Pranešimai apie tai, kad apšaudomi ne tik Pietų Osetijos kaimai, bet ir kitos Gruzijos teritorijos, kelia naujų klausimų dėl Rusijos veiksmų, - pažymi Lietuvos vadovas. - Akivaizdu, kad iki šiol naudoti šio konflikto sprendimo būdai ir derybų formatai nedavė lauktų rezultatų“.
Šiandien Prezidentas V. Adamkus susidariusią padėtį telefonu aptarė su Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu Javieru Solana, Gruzijos prezidentu Michailu Sakašviliu, informuoja Prezidento spaudos tarnyba.
Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad Lietuva rėmė ir remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir kartu ragina sustabdyti karinius veiksmus, visais įmanomais būdais ieškoti taikaus konflikto sprendimo.
„Kreipiamės į tarptautinę bendruomenę, pirmiausia Europos Sąjungai pirmininkaujančią Prancūziją ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkę Suomiją, prašydami imtis neatidėliotinų veiksmų padėčiai sureguliuoti,“ - sako Prezidentas V. Adamkus.
Lietuvos vadovo nuomone, šiomis dienomis Europos Sąjunga turi ryžtingai dalyvauti sprendžiant Gruzijos teritoriniam vientisumui esminį klausimą.
Vyks ir ukrainiečiai
Penktadienį V. Adamkui skambino Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka.
Prezidento V. Juščenkos teigimu, Ukraina labai susirūpinusi dėl situacijos Gruzijoje ir karinių veiksmų šios valstybės teritorijoje. Ukraina taip pat siunčia savo delegaciją į Tbilisį, kuriai vadovauja Ukrainos užsienio reikalų viceministras.
Prezidentai sutarė, kad Lietuvos ir Ukrainos atstovai susitikę Tbilisyje aptars situaciją ir abiejų šalių vadovams pateiks savo išvadas ir pasiūlymus dėl tolimesnių veiksmų.
Lietuvos URM: karinis konfliktas Gruzijoje reikalauja ES įsikišimo
Lietuvos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į karinį konfliktą Gruzijoje, pabrėžia, kad būtina kuo skubiau keisti dabartinius neefektyvius taikos palaikymo mechanizmus ir formatus. „Norime dar kartą atkreipti dėmesį, kad pastarųjų dienų įvykiai tik toliau sėja abejones, ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyt,“ - rašoma Lietuvos URM pranešime spaudai. Tuo tarpu Rytų geopolitikos studijų centro (GSC) analitiko Lauryno Kasčiūno nuomone, Gruzija buvo tapusi tiesiog Rusijos įkaite.
Po rugpjūčio 7 dienos Gruzijos Prezidento Michailo Saakašvilio skambučio prezidentui Valdui Adamkui ir prašymo padėti, informuojant Europos Sąjungą apie susidariusią padėtį Pietų Osetijoje, Lietuva nedelsiant ėmėsi veiksmų, siekdama atkreipti ES dėmesį į padėtį šiame regione, praneša URM.
Lietuvos URM nuomone, kad kaip tik dabar ES turi galimybę išnaudoti politines ir diplomatines priemones padėčiai regione normalizuoti, - aktyvesnis ES bei kitų tarptautinių struktūrų įsitraukimas leistų judėti į priekį.
URM nerekomenduoja Lietuvos piliečiams vykti į karinių veiksmų apimtus rajonus Gruzijoje ir jų apylinkes. Gruzijoje esantiems Lietuvos piliečiams rekomenduojame registruotis LR ambasadoje Tbilisyje telefonais: +995 32 91 2933 , +995 32 91 6487 .
JT Saugumo Taryba neįstengė priimti rezoliucijos, raginančios šalis nebenaudoti jėgos
JT Saugumo Taryba penktadienį pareiškė nerimaujanti dėl blogėjančios padėties Pietų Osetijoje, separatistiniame Gruzijos regione, bet neįstengė priimti rezoliucijos, raginančios šalis nebenaudoti jėgos.
"Apgailestaujame, kad iki šiol nepavyko susitarti dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos šiuo klausimu", - sakė žurnalistams Didžiosios Britanijos ambasadorė Jungtinėse Tautose Karen Pierce.
"Tikimės, kad tai pavyks padaryti artimiausiomis dienomis. Rezoliucijos nepriėmimas dar nereiškia, kad JT Saugumo Taryba nesprendžia šios problemos", - pažymėjo ji.
L.Kasčiūnas: konfliktu P.Osetijoje Gruzija nori išsiveržti iš įkaito pozicijų
Pradėjusi susirėmimus su separatistinio Pietų Osetijos regiono pajėgomis, Gruzija siekia pakeisti status quo ir išsiveržti iš Rusijos kontrolės gniaužtų visam regionui. Pasak Rytų geopolitikos studijų centro (GSC) analitiko Lauryno Kasčiūno, Gruzija buvo tapusi Rusijos įkaite – pastaroji regione diktavo savo taisykles, o tarptautinė bendruomenė į tai nereagavo. Dėl šios priežasties Gruzija nutarė imti vadžias į savo rankas.
„Gruzinai išties visada norėjo ir siekė, kad įsitraukimas būtų tarptautinės bendruomenės. Be to nėra. Galbūt per šitą įvykių eskalavimą, per įtampą, net ir karinę, norima pasakyti, kad Rusija nesugeba būti garantu. Garantas pagal savo logiką turi būti tarpininku, o Rusija nėra tarpininkas, ji stoja į vieną pusę (t.y. remia P.Osetijos separatizmą – DELFI), todėl natūrali, kad tarptautinės bendruomenės įsitraukimas būtų logiškas. Galbūt konflikto eskalavimas ir skirtas sulaukti kažkokio tarptautinės bendruomenės dėmesio“, - svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak politologo, pastaruoju metu Gruzija buvo tapusi savotiška Rusijos įkaite, mat visų įšaldytų Gruzijos ir separatistinių regionų konflikto garantas yra Rusija, o tarptautinė bendruomenė šiuose konfliktuose beveik nedalyvauja.
P.Osetijos atveju yra suformuota Jungtinė kontrolės komisija, kurioje dalyvauja Rusija, Gruzija, P.Osetija, Rusijai priklausanti Šiaurės Osetija bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
„Derybų formatai kontroliuojami Rusijos, jie yra labai nepalankūs Gruzijai, ypač P.Osetijos formatas labai nepalankus“, - sakė L.Kasčiūnas. ir pridūrė, kad esamo konflikto eskalavimu Gruzija galbūt siekia „pralaužti nepalankią įvykių eigą“.
L.Kasčiūno nuomone, šiuo atveju Gruzija gali bandyti P.Osetijai „prispausti uodegą“, kaip pirmaisiais Michailo Sakaašvilio prezidentavimo metais tai buvo padaryta su kitu separatistiniu regionu – Adžarija.
„Prieš keletą metų, kai M. Sakaašvilis atėjo į valdžią, tada gruzinai turėjo problemų su trimis regionais : Adžarija, P.Osetija ir Abchazija. Adžariją jis sutvarkė per pirmuosius savo prezidentavimo metus. Sutvarkė per spaudimą. Šitoj vietoje aš manau, kad Gruzinai bando įgyvendinti kažką panašaus į Adžarijos paėmimo ar įtraukimo modelį. Sunku pasakyti ar tai pavyks, bet aš manau, kad jie bando pralaužti įvykių eigą“, - apie situaciją Gruzijoje svarstė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, šiuo metu su Adžarija problemų nesama, tačiau P.Osetija ir Abchazija yra nemenkas galvos skausmas, todėl Gruzija šioje situacijoje ėmėsi lengvesnio kąsnio – P.Osetijos.
K. Girnius: Lietuva pernelyg atkakliai rėmė M. Saakašvilį
Pernelyg atkakli Lietuvos parama galėjo suteikti Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui šiek tiek pasitikėjimo savimi, tačiau ir be jos Gruzijos lyderis greičiausiai būtų ėmęsis karingų žingsnių atskilusios Pietų Osetijos atžvilgiu, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Eltai komentuodamas įsiliepsnojusį konfliktą K. Girnius sakė manąs, jog Lietuvos valdžia turėtų skatinti kiek įmanoma greičiau nutraukti karinį konfliktą, tačiau tai gali būti jau per vėlu.
"Jei prasidėjo puolimas ir jei Gruzija tikrai yra pasiryžusi Pietų Osetiją nukariauti, nemanau, kad Lietuvos valdžia labai daug ką gali padaryti", - penktadienį sakė apžvalgininkas.
Vertindamas ligšiolinius Vilniaus ir Tbilisio santykius, K. Girnius teigė manąs, kad Lietuvos pozicija iki šiol buvo "šiek tiek klaidinga".
"Lietuva per daug atkakliai rėmė M. Saakašvilio valdžią, kuri dažnai elgiasi neatsakingai, ir nepakankamai skatino M. Saakašvilį ieškoti taikių priemonių šitiems konfliktams išspręsti. Manau, kad ta parama suteikė M. Saakašviliui šiek tiek pasitikėjimo savimi, bet manau, kad ir be tos paramos jis turbūt būtų ėmęsis žingsnių Pietų Osetiją nukariauti ir susigrąžinti savo valdžią", - Eltai sakė apžvalgininkas.
Anot K. Girniaus, jei pranešimai, jog puolimą pradėjo Gruzija, pasitvirtins, M. Saakašvilio sprendimą galima vertinti kaip klaidingą.
"Žinoma, Gruzijos teritorinis integralumas yra pripažintas, bet manau, kad šiuo atveju galima laimėti pietų osetinų pasitikėjimą, taikiai šį klausimą išspręsti. Po šito puolimo nežinau, kas bus, bet aiškiai yra per daug skubėta. Neaišku - nukariaus, nenukariaus, ar įsiliepsnos partizaninis karas, terorizmas. Suprantu spaudimą, kurį jaučia Gruzija, kad ji nevaldo savo teritorijos, bet šiuo atveju per daug skubėta", - Eltai sakė K. Girnius.
Anot apžvalgininko, problemų gali sukelti ir tai, kad naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gali bandyti šalies visuomenei įrodyti esąs "ne mažiau karingas" nei jo pirmtakas Vladimiras Putinas.
Tbilisis teigia, jog Pietų Osetijoje pradėjo puolimą, reaguodamas į tai, kad Pietų Osetijos pajėgos apšaudė Gruzijos kaimus. M. Saakašvilis penktadienį paskelbė visuotinę rezervistų mobilizaciją.
Tuo tarpu Rusijos premjeras Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Gruzijos vadovybė iš esmės pradėjo karo veiksmus ir išreiškė apgailestavimą, kad agresyvių veiksmų imtasi Pekino olimpinių žaidynių atidarymo dieną.
Įtampa tarp Maskvos ir Tbilisio dėl padėties Pietų Osetijoje ir taip pat atskilusioje Abchazijoje tvyrojo jau ne vieną mėnesį. Provakarietiška Gruzijos valdžia kaltina Maskvą, kad ši siekia aneksuoti regionus ir sukliudyti Tbilisio pastangoms prisijungti prie NATO.
J. Karosas: ES turi imtis veiksmų, kad konfliktas Gruzijoje neišplistų
Europos Sąjunga (ES) privalo imtis rimtų veiksmų, kad Gruzijoje kilęs karinis konfliktas neišplistų į aplinkinius kraštus regione ir būtų sustabdytas kraujo praliejimas, teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
"Yra tik vienas kelias - Europos Sąjungos valstybės turi pradėti labai rimtą pokalbį su Rusija ir Gruzija, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas. Bijau, kad užsiliepsnojus šitam židiniui neįsižiebtų ir Karabacho problema Azerbaidžane (Kalnų Karabachas yra armėnų anklavas Azerbaidžano teritorijoje - ELTA). Kelia nerimą, kad lokalinis konfliktas nesukeltų problemų visame regione, kuris politiškai nestabilus", - Eltai penktadienį sakė J. Karosas.
Politiko teigimu, kitą savaitę aptarti situacijai tikriausiai bus sušauktas neeilinis Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdis.
Kauno vicemeras ragina rengti mitingus prie Rusijos ambasados
Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius dėl susidariusios padėties Gruzijoje ragina lietuvius nelikti abejingiems ir pradėti protesto akcijas prie Rusijos ambasados. Pasak S. Buškevičiaus, Gruzija turi pati rasti išeitį iš susidariusios situacijos.
„Rusija neturi kištis į Gruzijos vidaus reikalus. Reikia rengti piketo akcijas, kad rusai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos", - DELFI sakė S. Buškevičius.
„Nesvarbu, kas protestųų akcijas pradės. Svarbiausia parodyti, kad mes tokiems Rusijos veiksmams nepritariame", - teigė S. Buškevičius.
