aA
Pagal galiojančias miesto tvarkymo ir švaros taisykles, sostinėje negalima važinėti riedučiais, riedlentėmis ir dviračiais tokiais būdais, kurie gadina grindinio dangą bei kelia grėsmę aplinkiniams. Tačiau valdininkai ir riedlentininkai žalą ar grėsmę suvokia skirtingai. Anot Katedros aikštėje sučiupto ir šoką policijoje patyrusio 11-mečio tėvo, iš hobį turinčių vaikų pareigūnai daro nusikaltėlius, o riedlentininkų aikštelėse įsikūrusių girtuoklių ir narkomanų nesutramdo.
Riedlentininkai, policija
Riedlentininkai
© DELFI (J.Juršienės nuotr.)
Akibrokštas Katedros aikštėje

„Vieną dieną iš vaiko telefono sulaukiau pareigūno skambučio atvykti į policijos komisariatą. Atvažiavęs sūnų radau kambaryje su penkiais policininkais. Mane pamatęs jis iš karto apsiverkė.

Kaip papasakojo sūnus, jį netikėtai už rankos pačiupo kažkoks praeivis su vaizdo kamera, pareiškė, kad jį nufilmavo važinėjant riedlente, ir nuvedė prie patrulių. Patruliai vaiką baisiausiai prigąsdino, iškeikė. Kai jis apsiverkė, policininkai pradėjo ant jo rėkti, kad jis nustotų žliumbti“, - taip pasakojo vienuolikmečio tėvas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – DELFI).

Komisariate vilniečiui buvo paaiškinta, kad vaiką sulaikė patys patruliai. Kai šis ėmė prieštarauti, pareigūnai pradėjo svarstyti galimybę, kad tai galėjo būti operatyvininkas.

„Man tai nesuvokiama. Kažkoks svetimas žmogus tempia vaiką per visą aikštę, o pareigūnai, užuot paklausę, kas nutiko, visiškai pasikliauja jo pasakojimu.

Tarkime, vaikas iš tiesų važinėjo neleistinoje vietoje. Tačiau ar būtina sulaikyti vienuolikmetį kaip kokį nusikaltėlį? Kai toks požiūris, iš kur atsiras paauglių pasitikėjimas visuomene, policija, pagaliau tėvais, kurie jo negali šioje situacijoje apginti? Jei pradėsi piktintis, dar prie vaiko uždarys į kamerą“, - svarstė pašnekovas.

Anot įspėjimą dėl incidento gavusio vyriškio, jam nepavyko savo tiesos įrodyti nei nepilnamečių reikalų inspektorei, nei administracinio teismo teisėjai. Jo teigimu, įspėjimas gautas už tai, kad vaikas važinėjo riedlente Katedros aikštėje, tačiau miesto tvarkymo ir švaros taisyklės iš tiesų to nedraudžia.

„Aš pažįstu sūnaus draugus. Visi jie yra geri vaikai, kurie turi tokį hobi. Jie tuo gyvena. Tad kur jiems dėtis? Pareigūnai siūlo važiuoti į tam skirtas vietas, bet jų vos keletas, o vaikų – tūkstantis.

Mano vaikas dabar bijo kelti koją į Katedros aikštę, o į naujus rajonus aš pats jo neleidžiu. Tai ir ieško su draugais po visą miestą aikštelių. Nuvažiuoja ir prie Europos centro. Kartais jiems leidžia pasivažinėti automobilių stovėjimo aikštelėje, kartais – ne. Bet tai juk ne išeitis“, - įsitikinęs pašnekovas.

Žala miestui yra

Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas taip pat patvirtino, kad riedlentėmis Katedros aikštėje važinėti nedraudžiama.

„Draudžiama tik šokinėti per suoliukus, turėklus, šaligatvių bortelius ar kitus inžinierinius bei apdailos objektus. Kita vertus, nemačiau riedlentininko, kuris važinėtų tvarkingai. Visiems jiems reikia adrenalino – pašokinėti. O čia mėgsta pasivaikščioti ir senesnio amžiaus žmonės, šeimos su vaikais. Gauname skundų ir iš Katedros, nes kartais jie net į vidų įvažiuoja.

Tiek skirtingų pomėgių turinčių žmonių tikrai negali tilpti vienoje aikštėje, todėl konfliktai užprogramuoti. Bet kuriu atveju Katedros aikštė nėra skirta sportui. Nebent aikštės dalį jiems reikėtų skirti. O kad dabartinė danga gadinama – tai faktas. Kiekviena jų lankoma aikštė – tiek Katedros, tiek V. Kudirkos, tiek Europos – pažymėta riedlenčių pėdsakais“, - teigė valdininkas.

Anot G. Tamošiūno, Vilniuje yra apie 85 proc. visų riedlentininkams ir riedutininkams skirtų aikštelių. Taigi paaugliai turi, kur važinėtis. Bėda ta, kad visi jie nori būti miesto centre.

Tuo tarpu vaikai skundžiasi, kad naujuose mikrorajonuose esančios aikštelės jiems nesaugios. „Yra įrengta aikštelė Fabijoniškėse, tačiau vaikai teigia bijantys ten besirenkančių narkomanų. Esą aikštelėje mėtosi švirkštai, patys narkomanai būna agresyvūs, gąsdina įdursiantys panaudotu švirkštu.

Tuo tarpu Lazdynuose esančioje aikštelėje, anot vaikų, renkasi mėgstantys išgerti, kurie ant dangos daužo butelius ir taip gadina dangą. O štai Katedros aikštėje esą yra jiems reikalingi borteliai, laipteliai. Vilniuje mėgsta apsilankyti net lenkai, latviai. Pastarieji tikina, kad Rygoje visos aikštės lygios, todėl jie visai neturi, kur važinėti“, - pasakojo Vilniaus m. VPK 3-asis policijos komisariato Nepilnamečių pareigūnų veiklos grupės specialistė Elena Gujytė.

Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia

Šiemet į komisariatą buvo atvesdinta 30 riedlentininkų. Ko gera, antra tiek, nuo pareigūnų pabėgo. Kai kurie įkliuvo ne vieną kartą. 3 iš jų buvo pilnamečiai, kuriems skirtos 100 litų baudos. 11-kai, kurie jau turėjo 16 metų, surašyti administracinio pažeidimo protokolai. Likusių 16-kos protokolai surašyti tėvams. Anot pareigūnės, tėvai už savo valdžios nepanaudojimą paprastai gauna tik įspėjimą.

„Tėvai išsako mums pretenzijas, kurias turėtų išsakyti savivaldybėje. Pavyzdžiui, jei piktinasi, kad nėra ženklų, bylojančių, kad čia negalima važinėti. Tikina, kad nieko apie tai nežinoję. Aš asmeniškai vaikų atžvilgiu nusiteikusi geranoriškai, tačiau mes privalome vykdyti įstatymus“, - tikino E. Gujytė.

Išgirdusi apie vyriškio skundą, pareigūnė tikino, kad pačiai jai neteko tokio policininkų elgesio matyti. „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad ant vaikų būtų rėkiama. Gal jie pasiverkia visai dėl kitos priežasties? Juk visi šie vaikai – iš tvarkingų šeimų, ir staiga jie kitų žmonių akivaizdoje sodinami į policijos automobilį, kviečiami tėvai. Gal ne vienas bijo tėvų reakcijos. Pasitaiko atvejų, kai jie čia atvyksta be tėvų žinios“, - svarstė pašnekovė.

Dažnai vaikai išsisukinėja sakydami, kad jie tik ramiai važinėjosi, tačiau kameros, anot pašnekovės, užfiksuoja tokius jų akrobatinius triukus, kad net baisu žiūrėti. Kita vertus, pareigūnė sutinka, kad padėtis būtų išspręsta, jei atsirastų daugiau šio sporto mėgėjams skirtų aikštelių, ypač centre.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.