aA
Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintose standartinėse valstybinių aukštųjų mokyklų studijų sutarčių sąlygose įtvirtinta, kad studentai, kurių vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip „aštuoni“, studijuos nemokamai. Likusieji už vieno semestro studijas valstybės finansuojamoje vietoje turės mokėti 520 Lt dydžio įmoką. Mokėti reikės tik po pirmo semestro pabaigos paaiškėjus studijų rezultatams, tačiau dar neaišku, ar mokestis bus imamas už pasibaigusį rudens, ar už artėjantį pavasario semestrą.
Mokamas aukštasis mokslas - karikatūra
© DELFI
Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dėl aukštesnių kursų studentų įmokų mokėjimo laiko ŠMM dar konsultuosis su aukštosiomis mokyklomis, studentų organizacijomis, teisininkais, Finansų ir Teisingumo ministerijomis. Atsakymas turės būti parengtas rugpjūtį.

Ankstesnių metų duomenys rodo, kad „gerai“ besimokančių studentų, kurių vidurkis ne mažesnis kaip „aštuoni“, valstybės finansuojamose vietose yra maždaug 40 proc.

LSAS perspėja dėl sutarčių

Tuo tarpu Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ketvirtadienį išplatintame pareiškime įspėja pirmakursius, kad visi įstojusieji nuo penktadienio rengdamiesi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis labai atidžiai susipažintų su jų turiniu.

Su perspėjimu LSAS kreipėsi išanalizavusi keleto aukštųjų mokyklų sutartis, kuriose esą numatomas įmokos už studijas rinkimas jau šį rudenį. LSAS atkreipia dėmesį, kad pirmakursių sutartyse neturi būti numatyta jokių įmokų iki rudens sesijos pabaigos, kol nebus aiškūs studento mokymosi rezultatai.

LSAS taip pat apkaltino ŠMM neparengus standartinės studijų sutarties tarp aukštosios mokyklos ir studento formos, kuria remiantis aukštosios mokyklos turėtų paruošti savąsias sutartis. Studentų teigimu, iki šiol tokios formos nepateikus aukštosioms mokykloms, jos pasirengė sutartis pačios. Tiesa, ketvirtadienio pavakarę A. Monkevičius minėtas sutarties formas patvirtino.

Studentus, besirengiančius pasirašyti sutartis, LSAS ragina ne tik atidžiai įvertinti, ar siūlomose sutartyse nėra numatyta studijų įmoka nuo rudens, bet atkreipti dėmesį ir į tai, ar sutarties formose apibrėžti kiti studento akademinį ir socialinį saugumą studijų metu užtikrinantys principai: sutartis turi būti sudaroma visam studijų laikotarpiui; studijų kainos dydis įtvirtintas sutartyje turi išlikti nepakitęs iki studijų pabaigos; sutartyje turėtų būti užsiminta, kad studijų programa į kurią stoja studentas, įregistruota Studijų ir mokymo programų registre; tai, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais iš kurių vienas egzempliorius atitenka studentui, o kitas yra saugomas aukštojoje mokykloje.

Universitetai pinigų be semestro pabaigos nerinks

Vilniaus universiteto (VU) Studijų direkcijos direktorė Jūratė Karaliūnienė tikina, kad VU studentų atstovų išdėstytame kreipimesi problemos nemato. Mat VU visada turėjo savų teisininkų parengtą kasmet iš naujo patvirtinamą sutarties tekstą. Šiųmetė sutartis, atsižvelgiant į Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, jau patvirtinta ir spausdinama.

„Jau rytoj 11 val. laukiame pakviestųjų studijuoti ir jie pasirašys sutartis. O ten parašyta, kad studentai „įmoką moka Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta tvarka“, - DELFI aiškino J. Karaliūnienė. Pasak jos, šįmet mokestis už studijas bus imamas tik paaiškėjus pirmos sesijos rezultatams. Iki šiol įstojusieji studijuoti į dalinai valstybės finansuojamas vietas studentai 520 Lt už mokslą turėjo susimokėti iškart.

Tačiau J. Karaliūnienė negalėjo pasakyti, ar po pirmojo semestro bus imamas mokestis už praėjusį rudens semestrą, ar už ateinantį pavasario. Ši problema, anot VU atstovės, dar bus sprendžiama.

„Jeigu Lietuvoje niekas nežino – veiksmas vyksta pirma, o niekas nežino, kaip turi būti, tai kur dar tokią valstybę rasi“, - reziumavo Studijų direkcijos direktorė.

Ar po pirmo semestro studentams, kurie vidurkis mažesnis už 7, reikės susimokėti už rudens semestrą, ar už būsimą pavasario, negalėjo pasakyti ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Raila.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Priėmimo komisijos sekretoriaus pavaduotojas Olegas Prentkovskis DELFI taip pat patikino, kad rudenį iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų mokėti įmokas reikalaujama nebus. Tai bus sprendžiama po pirmojo semestro. Ar po pirmo semestro reikės mokėti už praėjusį rudens, ar už būsimą pavasario semestrą, VGTU taip pat nežino – tai esą dar nenumatyta Vyriausybės nutarime.

Nustatė, ką reiškia konkretus pažymys

Pasak ŠMM, švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Studijų rezultatų vertinimo sistemoje nustatyta, kad „dešimtukas“ reiškia, jog studento žinios ir gebėjimai yra puikūs, išskirtiniai. „Devynetu“ turi būti vertinamos tvirtos, geros žinios ir gebėjimai. Įvertinimas „aštuonetu“ rodo vidutines pranokstančias žinias ir gebėjimus, o „septyni“ – vidutines žinias, gebėjimus su neesminėmis spragomis. Žinios taip pat gali būti vertinamos ne tik balais, bet ir įskaita, kuri pasirašoma, jei studentas įvykdo ne mažiau kaip 50 proc. studijuojamo dalyko reikalavimų.

ŠMM primena, kad visų studijų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai studijų įmokoms mokėti gali gauti valstybės paskolas, kurias teikia Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Iš šio fondo studentai taip pat gali gauti paskolas gyvenimo išlaidoms padengti. Gerai besimokantiems studentams aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali būti mokama skatinamoji stipendija.

Lietuvoje valstybės finansuojamose I, II pakopose ir vientisosiose studijose šiais metais iš viso studijuos 94 tūkstančiai 739 studentai.

DELFI primena, kad pagal birželį Seimo priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas valstybės finansuojamose vietose akademinių skolų neturintys studentai, kurių studijų rezultatų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip „aštuoni“, studijuos nemokamai. Tie, kurių vidurkis nesieks 8 balų, už semestrą turės mokėti 520 Lt įmoką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.