aA
Vytautas Nekrošius
Vytautas Nekrošius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Pasak 38 metų teisininko, į ES įstodama Lietuva įsipareigojo laikytis bendros teisės sistemos, dėl to narystė šioje organizacijoje reiškia ne tik galimybę gauti pinigus, bet ir laikytis bendrų gyvenimo principų.

„I. Rinau šiuo atveju visiškai ignoravo bet kokį teismo procesą, absoliučiai atsisakė bendrauti su vaiko tėvu Michaeliu Rinau, kuris taip pat turi teises į vaiką, todėl pagal visus tarptautinius dokumentus, motina tiesiog šį vaiką pagrobė“, - konstatavo V. Nekrošius.

DELFI konferencija apie Luisos istoriją sulaukė didelio susidomėjimo – Teisės fakulteto dekanui skaitytojai pateikė daugiau kaip 200 klausimų.

„Teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir konstatavo, kad mama, kuri visiškai nesiskaito su valstybėje galiojančia teisės sistema bei akivaizdžiai ignoruoja tėvo teises, vargu, ar gali išauklėti sąžiningą žmogų, - kalbėjo teisės ekspertas. - Vienintelė galimybė apginti vaiko interesus šioje situacijoje yra abiejų tėvų susitarimas, kuris vis dar galimas. Todėl poniai Rinau reikėtų pamiršti savo ambicijas, nustoti organizuoti koncertus, o nuvažiuoti į Vokietiją ir susitarti su tėvu dėl bendros vaiko priežiūros“.

Pasak V. Nekrošiaus, tai yra vienintelė protinga išeitis, atitinkanti ir vaiko interesus.

„Jei mamai rūpėtų vaiko interesas ir jo gerovė, pirmiausia ji bandytų tartis su tėčiu“, - pašnekovas pabrėžė, kad šiuo atveju turime tiktai ambicijų karą.

Nors I. Rinau dukters byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar nėra paskelbęs galutinio sprendimo, tačiau, teisininko teigimu, mūsų valstybės teismai jau nieko negalės pakeisti – jie privalės vykdyti Vokietijos teismų sprendimus. Jeigu I. Rinau gražiuoju neatiduos dukros tėvui, į ginčą vėl bus priversti įsikišti antstoliai.

Inga Rinau
© DELFI

Klaipėdietė, teisės teoretiko teigimu, padarė klaidų, kai nevyko į teismo posėdžius Vokietijoje ir apie savo neatvykimo priežastis neinformavo teisėjų.

„Vokietijos teismų praktika, kaip ir Lietuvoje, vienareikšmiškai gina mamos interesus, - sakė V. Nekrošius. - Kad vaikas būtų paliktas tėvui, turi būti ypatingos priežastys, o tokie atvejai Vokietijos teismų praktikoje yra vienetiniai... I. Rinau jau išnaudojo visas galimybes pačiu efektyviausiu būdu - nedalyvaudama jokiame teismo procese“.

Atsakomybę turėtų prisiimti ir politikai

„Manau, kad gyvename ne Viduramžiais, o normalioje civilizuotoje visuomenėje, kurioje kiekvienas laikosi taisyklių dėl kurių yra susitarta, net ir tuo atveju, jei jos nepatinka“, - V. Nekrošius pabrėžė, kad Lietuvos žmonės referendumu pareiškė savo norą įstoti į ES, todėl turėtume šią valią gerbti.

Jis pripažįsta, kad I. Rinau byla gali nepaneigti teiginio, jog iš ne teisės gimsta teisė – nesilaikant įstatymų laikui bėgant pažeidėjas sukuria tokią situaciją, kai įstatymai atsiduria jo pusėje.

„Manau, kad Europos Komisija realiai gali nubausti Lietuvą labai nemaža bauda, tuo pačiu parodydama ir kitoms valstybėms narėms, kad galiojančios teisės reikia laikytis“, - pabrėžė profesorius. Kaip yra sakiusi M. Rinau advokatė Dalia Foigt, jeigu bus nustatyta, kad Lietuva pažeidė ES teisę, Europos Teisingumo Teisme (ETT) gali būti iškelta byla ir mūsų valstybei grėstų nuo keliasdešimties tūkstančių iki keliasdešimties milijonų eurų bauda, kurią Lietuvos mokesčių mokėtojai turėtų sumokėti į ES biudžetą.

Teisininkas mano, kad dėl to atsakomybė turėtų kristi ir Lietuvos politikams.

„ Politinė atmosfera buvo sukurta tokia, kad kiekvienas, pabandęs vykdyti teismo sprendimą, tuoj pat būtų padarytas tautos priešu, - sakė jis. - Ir tai akivaizdžiai rodo, kad iki pilietinės visuomenės, kuriai absoliučiai svetimi sovietinio mąstymo modeliai, jog galima nesilaikyti teisės, nevykdyti teismų sprendimo, mums dar labai toli. Ypatingai todėl, kad šitą propaguoja politikai, sėdintys Seime“.

Pasak V. Nekrošiaus, Luisos istorija atskleidė, kad „Lietuvos politikai vis dar nesupranta ribų, kur politikavimas turėtų baigtis, ir blogai skaito Konstitucijos 109 straipsnį, sakantį, jog teismai Lietuvoje yra nepriklausomi“.

Tėvų ambicijos turėtų būti antrame plane

V. Nekrošius viliasi, kad Luisos istorijoje jau greitai bus padėtas taškas ir nustosime juokinti bei stebinti pasaulį savo „pagarba teisei bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“.

„Pirmiausiai, Lietuvos žmonės turėtų suprasti, jog sprendžiant vaiko likimą, tėvų ambicijos turėtų būti nukeltos į antrą planą, - atsakydamas į DELFI skaitytojo klausimą pabrėžė V. Nekrošius. - Tik susitarę mes galime užtikrinti, kad vaikas augtų normalioje aplinkoje ir bendrautų su abiem tėvais“.

„Kol galvojame, jog teisė egzistuoja tam, kad ją ignoruoti, kai mums tai yra patogu, esame tokie patys sovietinio mąstymo žmonės, nors ir gyvenantys rinkos ekonomikos sąlygomis, - sakė V. Nekrošius. – Suprantu, jog sukėliau didelę diskusiją ir daug emocijų, tačiau manau, kad kalbėtis visąlaik yra geriau negu nesikalbėti, o susitarti visada yra geriau negu ginčytis.

Luisos byla tai akivaizdžiai įrodė. Liko daug neatsakytų klausimų, tačiau manau, jog laikas sudėlios viską į savo vietas, jeigu abiem tėvams iš tiesų rūpi vaiko ateitis“, - pabrėžė Teisės fakulteto dekanas.

Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teismo sprendimo

DELFI primena, kad dar 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs „į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą“.

I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti.

Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas, nes vaikas neteko asmens globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje – Vokietijoje. Be to, mergaitės mamai nebuvo ir nėra užkirstas kelias toliau bendrauti su dukra Vokietijoje.

Mažametė Luisa dar praėjusių metų kovo 15-osios galutine Apeliacinio teismo nutartimi iki balandžio 15-osios turėjo būti perduota tėvui į Vokietiją. Vėliau terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti Vokietijos teisėjų sprendimo ir mergaitė turėjo būti nedelsiant perduota tėvui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.