Miesto Savivaldybės tarybos Sveikatos, sporto, socialinės rūpybos ir ryšių su nevyriausybinėmis organizacijomis komitetas vakar turėjo apsispręsti, ar tikslinga reorganizuoti kultūros centrą „Panevėžio linelis“ prijungiant jį prie Bendruomenių rūmų.
Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė paaiškino, kad įstaigų sujungimas šiuo metu yra vienintelė išeitis. „Panevėžio linelio“ pastatas yra ypač apleistas, neatitinka šiuolaikiniams kultūros centrams keliamų reikalavimų.
„Pagal šiuos laikus „Panevėžio linelis“ gyvena labai vargingai, negali priimti žiūrovų, žmonių į renginius susirenka labai mažai. Pastatui remontuoti reikia didžiulių pinigų, o jų nėra“, – apibendrino Kultūros ir meno skyriaus vedėja.
Pastato stogo danga sena, lietvamzdžiai prakiurę, vanduo teka į vidų. Verkiant būtina renovuoti ir pasenusią šildymo sistemą, šiltinti sienas ir lubas, keisti atgyvenusį elektros įvadą. Atnaujinimui prireiktų milžiniškų pinigų, o jų miesto biudžete nėra.
Jungti būtina
Vietos „Panevėžio linelio“ kolektyvams Bendruomenių rūmuose atsirado po to, kai iš jų buvo iškeldinta Panevėžio viešosios bibliotekos administracija ir įkurdinta Verslo konsultacinio centro patalpose.
„Panevėžio linelio“ kolektyvą ketinama paversti Bendruomenių rūmų meno mėgėjų padaliniu. Tikimasi, kad sujungus šiuos kultūros centrus baigsis tarp jų atsiradusi konkurencija. Abu turi vienodą kultūrinį statusą, tačiau didesniam ir modernesniam centrui yra daugiau galimybių teikti aukštesnės kokybės paslaugas.
Esant tokiai nelygybei mažesnio kultūros centro kolektyvai ne visada pageidaudavo koncertuoti konkurentų organizuojamuose renginiuose. „Panevėžio linelyje“ dabar veikia trylika meno mėgėjų kolektyvų, įsteigta 8,5 etato.
Komiteto pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas susidomėjo, kokiomis nuotaikomis gyvena reorganizuoti ketinamos įstaigos kolektyvas. L.Krasauskienė patikino, kad „Panevėžio linelio“ žmonės supranta susijungimo būtinybę.
„Kolektyvų nariams bus tik patogiau, nes susisiekimas su Bendruomenių rūmais gerokai patogesnis, – argumentavo L.Krasauskienė. – bendruomenių rūmuose jų laukia daug geresnės sąlygos. O trijų salių renginiams tikrai užteks, todėl nereikėtų baimintis, kad po reorganizavimo meno mėgėjų kolektyvai nebeturės galimybių koncertuoti.“
Etatų mažės
Nors Kultūros ir meno skyriaus vedėja dar nenori kalbėti apie galimus etatų mažinimus, to išvengti, atrodo, nepavyks. Planuose numatyta, kad po reorganizacijos natūraliai tektų atsisakyti kai kurių pareigybių, o iš joms skirtų lėšų galima būtų pakelti atlyginimus kūrybiniams darbuotojams. Kokios pareigos bus pasiūlytos „Panevėžio linelio“ direktorei Daliai Gaspariūnienei, pasak L.Krasauskienės, bus galima kalbėti, jei kultūros centrų reorganizavimui pritars miesto Taryba.
Komiteto narys krikščionis demokratas Darius Staugaitis suabejojo, ar tikrai tiesa, kad į „Panevėžio linelį“ susirenka labai mažai žmonių. „Esu ten buvęs, man pasirodė, kad žmonėms šis centras reikalingas“, – abejonėmis pasidalijo politikas.
„Atėjo žmonės ten, ateis ir į Bendruomenių rūmus“, – problemos neįžvelgė Gintaras Byčius.
L.Krasauskienės nuomone, Panevėžys toks mažas miestas, kad savo pamėgtus kolektyvus žmonės tikrai nesunkiai susiras.
Kultūros ir meno skyriaus vedėja mano, kad prastos būklės „Panevėžio linelio“ patalpas geriausia būtų parduoti. Kol kas to padaryti nepavyks, nes į jas ketinama įkelti pučiamųjų orkestrą „Panevėžio garsas“ – pastatą Respublikos gatvėje nupirko „Kalnapilis“ ir orkestrui prireikė prieglobsčio.
Įstaiga nebereikalinga
Dešimt metų „Panevėžio linelio“ direktore dirbanti Dalia Gaspariūnienė „Sekundei“ sakė, kad dabar, kai galutinai sprendžiamas jos vadovaujamo kultūros centro likimas, nebe metas reikšti savo nuomonę.
„Tuo labiau kad ji niekam neįdomi, o ir anksčiau nebuvo įdomi, – sakė direktorė. – Žinoma, tikėjomės, kad bus rasta lėšų „Panevėžio linelio“ remontui, apie tai buvo kalbama, tačiau vėliau miesto valdžios pozicija pasikeitė. Nieko negalime padaryti, esame kaip kareiviai – tik vykdome įsakymus.“ D.Gaspariūnienė pripažįsta, kad gaila per dešimtmetį įgyto įdirbio. „Daugiau gali nuspręsti, kai pats esi įstaigos vadovas, o dabar lieka tikėtis, kad mūsų patirtis ras vietą ir po reorganizacijos, – sakė direktorė. – Nieko nepadarysi, esame panevėžiečiai, dirbsime čia.“
D.Gaspariūnienė sako šiame procese įžvelgianti rimtą miesto problemą – Panevėžiui nebereikia vieno kultūros židinio, nes nebeįstengiama jo išlaikyti. Pasak jos, būtent apie tai ir reikia kalbėti, o ne apie kuriamą modernią kultūros bazę ir geras sąlygas meno kolektyvams.
