Valstiečių liaudininkų pirmininkė Kazimira Prunskienė, kaip ir daug dauguma partijų vadovų, preliminariame sąraše kandidatuoti daugiamandatėje apygardoje yra pirmoji, tačiau kartu parlamentarės mandato sieks ir Molėtų – Ignalinos vienmandatėje apygardoje.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas taip pat ves partiečius į rinkimus būdamas pirmojoje sąrašo pozicijoje, tačiau Seiman sieks patekti taip pat ir Vilniaus Senamiesčio apygardoje.
Panašus scenarijus taikomas ir kitose partijose: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius kandidatuos jau keliskart išbandytoje Vilniaus Antakalnio vienmandatėje apygardoje, Naujosios sąjungos pirmininkas ir aplinkos ministras Artūras Paulauskas į parlamentą veršis sostinės Fabijoniškių apygardoje, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis – Klaipėdos Marių, Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis – Vilniaus Šalčininkų, o Pilietinės demokratijos partijos vadovas Algimantas Matulevičius dar neapsisprendė, kur kandidatuos ir renkasi tarp Utenos bei Vilniaus Karoliniškių apygardų.
Tiesa, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas neturės galimybės vesti savos partijos į rinkimus nei pagal sąrašą, nei varžytis dėl Seimo nario mandato vienmandatėje apygardoje, nes politikas 2004 metais apkaltos tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto už priesaikos sulaužymą ir iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias einant reikia prisiekti Lietuvos Respublikai.
G.Kirkilas ir V.Uspaskichas laiką skirs partijoms
Tuo tarpu socialdemokratų vadovas ir ministras pirmininkas G. Kirkilas bei Darbo partijos pirmininkas V. Uspakichas rinkimuose spalį nežada rungtis su konkurentais vienmandatėse apygardose.
„Mes, partija, taip nusprendėm ir jis nedalyvaus (rinkimuose vienmandatėje apygardoje – DELFI). Jis dar dvejojo, bet tiesiog partijos lyderis turi dirbti visose apygardose, turi padėti visiems, o ne viską daryti vienoje apygardoje. Be to, jis yra premjeras“, - DELFI antradienį aiškino Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė.
G. Kirkilas į šį Seimą taip pat pateko pagal Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicinį sąrašą. Seimo nariu politikas yra nuo 1992 metų. Visose parlamento kadencijose jis išrinktas pagal sąrašą.
Kovoti su konkurentais akis į akį nenori ir finansiniais nusikaltimais įtariamas Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas. Pasak Darbo partijos frakcijos Seime seniūnės Virginijos Baltraitienės, „darbiečių“ lyderis vienmandatėje jėgų nebandys, nes nori daugiau jėgų skirti visos partijos rezultatams.
„Įsivaizduokite, jeigu reikia pervažiuoti daugiau nei penkiasdešimt skyrių, tai yra labai daug. O jeigu kandidatuotų vienmandatėje, tai daug jėgų tai pareikalautų ir neliktų tiek laiko partijai“, - DELFI sakė V. Baltraitienė.
V. Uspaskichas 2004-aisiais į Seimą pateko vienmandatėje Kėdainių apygardoje, tačiau 2005 metų birželį atsisakė mandato, nes kilo įtarimų, jog politikas aukštojo mokslo diplomą Plechanovo akademijoje Rusijoje galėjo būti įgijęs neteisėtai.
Kiek vėliau, įtariamas neskaidraus partijos buhalterijos tvarkymo organizavimu, V.Uspaskichas pabėgo į Rusiją ir apie pusantrų metų šioje šalyje slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Į Lietuvą „darbietis“ grįžo pernai rudenį.
Spalio mėnesį, nors ir gyvendamas teismo skirto namų arešto sąlygomis, politikas mėgino patekti į Seimą rinkimuose vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje Alytuje, tačiau pralaimėjo Tėvynės sąjungos remtam teisininkui Kęstučiui Čilinskui.
Lietuvos teisėsauga įtaria, kad Darbo partija įtaria į apskaitą neįtraukus daugiau nei 24 mln. litų pajamų, apie 23 mln. litų išlaidų ir valstybei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
Politologė: partijų lyderiai bijo pralaimėti
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė sako, jog lyderiai, kurie nekandidatuoja vienmandatėse rinkimų apygardose, paprasčiausiai bijo jose pralaimėti ir prarasti savo autoritetą.
„Paprasčiausiai bijo pralaimėti. Čia iš tos serijos, kad kai kurios partijos nebenori, kad jų lyderiai būtų reitinguojami (partiniame sąraše – DELFI), dabar taip nebedaroma, kaip anksčiau kad būdavo, kad kiekvienas partijos narys galėjo pasirinkti, ką reitinguoti. Jeigu lyderis nėra užtikrintas savo sėkme, tai pralaimėjimas vienmandatėje partijos interesams būtų žalingas“, - DELFI antradienį sakė politologė.
Pasak A.Ramonaitės, Darbo partija nori apsidrausti, kad jų lyderio V. Uspaskicho neištiktų nesėkmė, kuri galėtų pakenkti visai partijai. „Juo labiau, kad V. Uspaskichas jau yra pralaimėjęs vienmandatėje rinkimų apygardoje“, - apibendrino VU TSPMI dėstytoja.
Socialdemokratų lyderio G. Kirkilo atveju, mokslininkė teigia, jog yra girdėjusi, kad apklausose, kuriomis nustatomas partijų populiarumas, prie politinės jėgos pavadinimo įrašant lyderio pavardę, socialdemokratai paprastai atsiduria žemiau nei tuomet, kai G. Kirkilo pavardė su šia partija nesiejama.
„Panašu į tai, kad dabar G. Kirkilas yra praradęs populiarumą ir iš tikrųjų jo asmenybė mažina partijos populiarumą. Čia jau toks gana keistas atvejis politikoje, paprastai būna atvirkščiai: asmens populiarumas didesnis nei partijos“, - pasakojo A.Ramonaitė.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, liepą pasitikėjimas G. Kirkilu siekia tik 1,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 2,5 proc. V. Uspaskichu pasitiki 4,2 proc. respondentų, birželį politikui pasitikėjimą išreiškė 4,6 proc. gyventojų.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalį. Lietuvoje taikoma vadinamoji mišri rinkimų sistema, kai 71 parlamentaras išrenkamas vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose konkuruoja asmenybės, o likę 70 renkami vienoje visą Lietuvą apimančioje daugiamandatėje apygardoje. Joje balsuojama už partijų sąrašus.
