Diplomatijoje neaiškumas kartais yra privalumas. Šiuo atveju tyla būtų geresnė byla, nes ankstesnėmis savo neatsargiomis pastabomis prezidentas sureikšmino šį klausimą. Liepos 11 d. spaudos konferencijoje Adamkus pažymėjo, kad šiuo metu nevyksta jokių derybų su Amerika dėl PRG, bet pridūrė, kad jis asmeniškai nepritaria skydo dislokavimui Lietuvoje. Pasak Adamkaus, jo neigiamą nuostatą lėmė ne Rusijos spaudimas, o bendra strateginė gynybinė padėtis Europoje.
Suprantama, kodėl skubėta patikslinti prezidento pareiškimą. Spaudos konferencija nėra tas forumas, kuriame pranešama svarbiam sąjungininkui, kad nepritariama jo galimam prašymui. Be to, balandžio mėnesį aukščiausio lygio pasitarime Bukarešte NATO ir šalių vadovai vieningai pritarė PRG, pažymėdama, kad skydas turės svarų vaidmenį, apsaugant visus sąjungininkus nuo tolimo nuotolio balistinių raketų, ir bus stengiamasi ateityje jį integruoti į bendrą NATO gynybos struktūrą. Taigi, pastabos spaudos konferencijoje buvo ne tik akibrokštas JAV, bet ir nesuderinamos su NATO įsipareigojimais. Patikslinimas buvo būtinas. Bet geriau klaidos nedaryti negu ją pataisyti.
Matyti, kad prezidentas dar nemoka rinkti žodžių. Argentinos dienraščiui būtų galėjęs pasakyti, kad Lietuva linki Amerikai ir Lenkijai sėkmės savo derybose, ir kad šiuo metu pati Lietuva nedalyvauja jokiose derybose dėl PRG. Taškas.
Jei Lenkija ir JAV nesusitartų dėl PRG dislokavimo ir JAV kreiptųsi į Lietuvą dėl skydo išdėstymo, Lietuva atsidurtų labai keblioje padėtyje.
Per pastaruosius dvejus-trejus metus Lietuva tapo vienu pagrindinių Rusijos politinių oponentų. Lietuva entuziastingai remia NATO plėtrą į rytus, ragindama pakviesti Ukrainą, besąlygiškai palaiko Gruziją ir jos prezidentą M. Saakašvilį nesutarimuose su Rusija, reikalauja, kad Europos Sąjunga (ES) tvirčiau laikytųsi Rusijos atžvilgiu, laikinai blokavo ES derybas su Rusija dėl naujos bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties. Neapgalvotos prezidento Adamkaus pastabos apie galimą naująjį šaltą karą padėjo sukurti įspūdį, kad Lietuva laiko Rusiją priešu.
Nenaudinga patekti į bet kurios valstybės priešų sąrašą, ypač galingos kaimynės, kuri yra tavo pagrindinė energetikos tiekėja. Nors gerokai įtempti, tarpusavio santykiai dar vis pakenčiami. Jie tokie nebebus, jei Amerikos PRG bus dislokuotas Lietuvoje. Tuo atveju Lietuva patektų į Rusijos taikiklį ir jame liktų bent kelis dešimtmečius.
Rusija nepuls Lietuvos. Jei ji nutrauktų, sumažintų dujų bei naftos tiekimą ar disproporcingai pakeltų jų kainą, kitos ES šalys aprūpintų Lietuvą, gal šiek tiek aukštesne kaina. Nepagrįsti ir nuogąstavimai, kad Rusijos pinigai ir slaptosios tarnybos destabilizuos Lietuvą. Bet Rusija gali sukelti nemažai bėdų, ypač kitą dešimtmetį, kai Lietuva bus pažeidžiama dėl energetinės priklausomybės.
Lietuvai būtų labai sunku atmesti JAV prašymą dislokuoti PRG. Lietuva yra NATO narė, tad turi pareigą vykdyti įsipareigojimus sąjungininkams, juolab, kad po aukščiausio lygio pasitarimo Bukarešte Amerikos gynybos skydui buvo suteiktas santarvės imprimatur. Tiesa, ne visos šalys lygiai rimtai traktuoja savo NATO įsipareigojimus. Nei Danija, nei Vokietija nepritartų sklydo dislokavimui, nes perdėm griežtai priešintųsi jų gyventojai. Senų ES šalių vyriausybėms gerokai sunkiau numoti ranka į piliečių norus negu naujų narių valdžioms.
Kuo Lietuva prastesnė už Lenkiją? Juk Lietuvos bus prašoma priimti PRG, tik jei Lenkija atsisakytų. Teoriškai ji irgi galėtų sakyti „ne“. Bet Lietuvai yra svarbu, kad NATO liktų gyvybinga organizacija. Neigiamas sprendimas pakenktų jau ir taip trapiam NATO solidarumui, skatintų Europos kritikus Vašingtone vaizduoti NATO neveiksmingu „popieriniu tigru”, nevertu rimtos paramos.
Dar neaišku, ar PRG iš vis bus statomas. Čekija ir JAV jau pasirašė sutartį su JAV dėl radarų dislokavimo jos teritorijoje. Bet 70 nuošimčių šalies gyventojų radarui nepritaria. Čekijos parlamentas dar nepatvirtino sutarties. Dabartinė valdančioji koalicija turi vos vieno mandato persvarą parlamente. Jai priklausanti Žaliųjų partija veikiausiai pasisakys prieš sutartį, keli jos deputatai tikrai balsuos prieš arba susilaikys. Opozicinės socialdemokratų partijos vadovas J. Paroubekas jau sakė, kad, laimėjusi parlamento rinkimus, jo partija nesilaikytų sutarties. Taigi, Čekijos dalyvavimas PRG išdėstyme neužtikrintas.
Pačioje Amerikoje yra daug skeptikų, kurie aiškina, šiuo metu Amerika nepajėgi sukurti patikimą priešraketinį skydą, tad nepravartu jį dabar gaminti, kad Iranas dar neturi tokių raketų, o jei ir turėtų, niekada nedrįstų smogti Amerikai. Kitas Amerikos prezidentas, ypač jei jis bus Barackas Obama, gali atidėti PRG pastatymą, taigi ir derybas dėl jo dislokavimo.
Lietuvos politikai yra nepaprastai plepūs, Amerikos dėmesys glosto jų savimeilę. Šiuo klausimu jie turėtų tylėti arba itin atsargiai rinkti savo žodžius. Bet Pandoros skrynia jau atidaryta. Vargu, ar per rinkimų kampaniją pasiseks ją uždaryti.
