“Dabar žmogaus vardas pakeičiamas skaitmeniu. Įvedamas 18 skaitmenų numeris, tad padalinus iš 3, gaunami trys šešetai – šėtoniškas ženklas. Mes pabėgome, nes mus vertė paimti šiuos numerius. Be to, Baltarusijoje komunalinių paslaugų apmokėjimui aktyviai diegiami individualių sąskaitų numeriai, kurie taip pat turi nepageidaujamus skaičius”, - sakė pašnekovė.
Penzos apskrityje užsibarikadavę ir pasaulio pabaigos laukiantys sektantai įsitikinę, kad šiais laikais žmogaus pasąmonę naikina mobiliojo ryšio tinklų plėtra, identifikacinių numerių diegimas bei elektromagnetinės bangos.
“Mes bandėme išsigelbėti nuo civilizacijos Penzos apskrityje ir neplanavome lįsti į olą, kol vietinė valdžia nepradėjo mumis domėtis. Iš pradžių mes manėme, kad oloje mes…”atliksim žygdarbius”, melsimės. Bet po to, kai atvyko milicijos pareigūnai, kurie pradėjo tikrinti pasus, mums teko slėptis po žeme”, pasakojo buvusi “kalinė”.
Išėję iš požemio, sektantai planuoja Penzos apskrityje gyventi “bent iki rudens”.
Buvusios sektantės teigimu, kol neįgriuvo dalis olos, kurioje jie gyveno, ten buvo apie 30 celių, bet šiuo metu ten jų likę tik apie 10. Pasak savanoriško įkalinimo atsisakiusios moters, jos vienminčiai iškasė arklio pasagos formos olą, kurios gylis yra apie 2 - 4 metrus, o šlaito įdaubose yra išėjimai iš jos.
“Liko pakankamai erdvi vieta, kurioje galima gyventi. Dalis žmonių išėjo, kadangi jiems neužteko vietos miegoti,” – teigė sektantė.
Pasak moters, oloje likę sektantai turi gausias vandens atsargas, be to, olos viduje yra iškastas šulinys. Sektantai turi pakankamai kruopų, grudų, svogūnų, druskos, daržovių ir kitų maisto produktų atsargų, kurių, jų manymu, jiems turėtų užtekti net 5 metams.
Oloje maistas gaminamas ant dujinės viryklės, yra benzininis primusas.
Laiką sektantai skaičiuoja naudodamiesi laikrodžiais ir kalendoriumi, be to ventiliacinėje šachtoje matoma dienos šviesa.
