Kiek laiko jis gulėjo žemėje, kol kas galima tik spėlioti. Tikslių išvadų G.Lipskis tikisi sulaukti maždaug po pusmečio, kai specialia aparatūra bus ištirtas mėginys. Greičiausiai jį teks siųsti į užsienį.
Mamutai gyvendavo apie 120 metų. Per tą laiką dantys jiems iškrisdavo kelis kartus. Manoma, kad G.Lipskio trofėjus priklausė senovinių žinduolių jaunikliui. Nustatyti mamutų amžių mokslininkams padeda dantų rievės.
Paklaustas, kokie jausmai užvaldo laikant rankose liekaną, kuriai jau daugybė tūkstančių metų, G.Lipskis tik numojo ranka: „Kasdien tenka čiupinėti Baltijos gintarą. Jam yra jau 30–50 milijonų metų. Lyginant su gintaru, mamuto dantis dar visai jaunas. Visgi toks radinys Klaipėdoje turbūt pirmas – čia visas įdomumas.“
Lietuvoje mamutų liekanų buvo aptikta kelis kartus. T.Ivanausko muziejuje saugomas senovinio žinduolio kaulas. Ten pat galima išvysti ir mamuto krūminį dantį. Jį apžiūrėjęs G.Lipskis atkreipė dėmesį, kad muziejaus eksponatas atrodo liūdnai – aptrupėjęs, suskilinėjęs. „Reikia specifinių laikymo sąlygų – tinkamos temperatūros ir drėgmės. Nenorėčiau, kad maniškį dantį ištiktų toks pat likimas, todėl planuoju galerijoje įrengti pritaikytą vitriną“, – dėstė G.Lipskis.
