Prezidentas siūlo politinių partijų veiklos finansavimą atskirti nuo politinių kampanijų finansavimo. Naujoje įstatymo redakcijoje nustatyta, kad politinės kampanijos būtų remiamos tik iš valstybės biudžeto ir visi kandidatai disponuotų vienoda lėšų suma. Kad būtų išvengta lygios konkurencijos principo pažeidimų ir neteisėto finansavimo, numatoma, jog lėšos politinei kampanijai būtų kaupiamos ir išlaidos apmokamos tik per specialiai atidarytą sąskaitą.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti privačių tiesioginių finansavimo šaltinių - fizinių ir juridinių asmenų aukų, nes tai užtikrintų paramos politinėms partijoms skaidrumą ir leistų sumažinti galimą stambių aukotojų įtaką politiniams sprendimams. Tačiau nuolatiniai Lietuvos gyventojai turės galimybę paremti norimą politinę partiją - galės jai pervesti dalį gyventojų pajamų mokesčio.
Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto dotacija politinės partijos veiklai priklausys ne tik nuo rinkimuose gautų rinkėjų balsų skaičiaus, bet ir nuo politinės partijos narių skaičiaus.
Teikiamas įstatymo projektas iš esmės keičia ir politinės reklamos finansavimą žiniasklaidoje. Rinkimų agitacijai skirtas diskusijų, politinių partijų rinkimų programų pristatymo, debatų ir pokalbių laidas televizijoje siūloma apmokėti tik iš biudžeto dotacijos politinei kampanijai, o politinės reklamos garso ir vaizdo kūriniai per radiją ir televiziją turėtų būti draudžiami. Laikraščiai, žurnalai ir el. žiniasklaidos priemonės galėtų skelbti tik rinkimines programas.
Taip pat siūlomas trumpesnis terminas rinkimų kampanijos metu atsiradusioms skoloms padengti. Kadangi politinė kampanija būtų finansuojama tik iš biudžeto, todėl skoloms grąžinti skiriamas iki 15 dienų terminas nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
Projekte pateikiama ir kitų nuostatų, kaip skaidrinti partijų ir jų kampanijų finansavimą bei kontrolę, kaip stiprinti atsakomybę. Pavyzdžiui, numatoma neskirti biudžeto dotacijų, jeigu lėšas politinė partija panaudotų ne pagal paskirtį ar padarytų kitų šiurkščių įstatymo pažeidimų.
Prezidentas V. Adamkus Seimui teikia ir Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo metu galiojančiame Politinių partijų įstatyme įtvirtintas reikalavimas, jog politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų.
Minėtame įstatyme taip pat numatyta, kad partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, įstatyme nustatytais terminais turi pateikti savo narių sąrašus. Šių nuostatų kontrolė pavesta Teisingumo ministerijai, tačiau iki šiol nėra sukurta efektyviai veikiančios sistemos, kaip patikrinti, ar rinkimuose siekiančios dalyvauti partijos atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Prezidento teikiamame įstatymo projekte siūloma sukurti viešą ir nuolat atnaujinamą politinių partijų narių duomenų bazę, kurią administruotų Teisingumo ministerija. Šioje bazėje turėtų būti nurodyti duomenys apie partijos narius.
Sukūrus internetinę duomenų bazę, sumažėtų fiktyvių politinių partijų, o partijose - fiktyvių narių. Tai ypač svarbu, nes kartu teikiamame Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta, kad partijoms skiriamos valstybės biudžeto dotacijos dydis priklausys ir nuo jos narių skaičiaus.
Projektu taip pat siūloma partijų nariams įtvirtinti prievolę deklaruoti savo turimą turtą ir lėšas.
Tikimasi, kad naujas įstatymas padės išvengti dabar pasitaikančių atvejų, kai partijų veiklai ar politinei kampanijai lėšas perveda politinių partijų nariai, neturintys nuolatinių pajamų šaltinių, taip pat bedarbiai, arba jų pervesta suma gerokai viršija oficialiai gaunamas pajamas.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija parengta atsižvelgus į trūkumus ir problemas, išryškėjusias 2004 metų Seimo ir 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimuose. Jų metu paaiškėjo, kad esama tvarka neužtikrina finansavimo paramos skaidrumo ir efektyvios kontrolės. Politinės partijos labiau konkuruoja finansiniais ištekliais, o ne programomis. Tai neskatina jų įgyti atramą visuomenėje, bet orientuoja į lėšų kaupimą rinkimams ir politinei kampanijai.
ELTA primena, kad Seime yra svarstomi keli įvairių partijų atstovų siūlomi politinių partijų finansavimo modeliai. Pernai gruodį Seimui buvo pateikti du alternatyvūs projektai, kuriose siūloma atsisakyti juridinių asmenų aukų politinėms partijoms ir politinių kampanijų finansavimui. Vieną projektą rengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kitą - Teisingumo ir Finansų ministerijos.
Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas primena, kad Liberalų ir centro sąjunga dar 2006 m., t.y. beveik prieš dvejus metus, Seimui pateikė kompleksinius Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisų projektus, tačiau šios iniciatyvos po pateikimo įstrigo. Liberalcentristai siūlė panaikinti galimybę juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, visiškai uždrausti politinę reklamą per radiją ir televiziją.
Raginantis griežtinti partijų finansavimo kontrolę Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius laikosi nuomonės, kad iš esmės partijas turėtų finansuoti valstybė.
Šių metų kovo mėnesį, reaguojant į viešus svarstymus, kaip tobulinti rinkimų ir kitų politinių kampanijų finansavimo kontrolę, įstatymo pataisas įregistravo ir Seimo Naujosios sąjungos frakcijai atstovaujantis Algirdas Monkevičius.
