Lietuvos automobilių kelių direkciją teismuose apskundusios UAB „Kauno keliai“ vadovas Ramūnas Šilinis tada užsiminė, kad be politikų paramos toks klanas negalėtų net egzistuoti. „Valstybiniai užsakymai ir politika yra glaudžiai susiję“, – sakė R.Šilinis.
Jis tikino, kad „Kauno keliai“ neskyrė paramos jokiai partijai. Tai esą ir gali būti pagrindinė priežastis, kodėl „Kauno keliai“ nelaimi stambios apimties darbų konkursų.
Tikisi palankių sprendimų
Kad kelininkų bendrovės dosniai remia politines partijas, akivaizdžiai matyti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) turimų duomenų. VRK įpareigojo partijas kiekvieną ketvirtį teikti deklaracijas apie gautas aukas.
„Valstiečių laikraštis“ išanalizavo tik nuo 2004 metų partijų pateiktas deklaracijas. Verslininkai paramą politikams didina kasmet.
Vadinamajam kelininkų klanui priskiriamos bendrovės rėmė išskirtinai tik tradicines politines jėgas. Parama joms priklauso nuo bendrovės lūkesčių, ar partija po Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimų sustiprins savo įtaką Lietuvoje.
Per ketverius metus kelininkai, vien oficialiais duomenimis, partijoms jau atseikėjo 749,7 tūkst. litų.
Mestelėjo pusę milijono
2004 metais tuomet įtakingiausias šalyje Tėvynės sąjungą ir Lietuvos socialdemokratų partiją Seimo rinkimų kampanijų metu kelininkai rėmė per asociaciją „Lietuvos keliai“. Abiems partijoms tada buvo atseikėta po 20 tūkst. litų.
Šis paramos būdas nepasiteisino, nes nuo 2005 metų bendrovės politikus pradėjo remti tiesiogiai. Vien AB „Panevėžio keliai“ įmonių grupė politikams skyrė per 524 tūkst. litų. Su šia bendrove siejamos „Panevėžio statybos trestas“, „Dangų emulsija“, „Sostinės gatvės“, „Zarasų automobilių keliai“, „Aukštaitijos traktas“ ir „Ukmergės keliai“ irgi didino savo paramą politikams.
„Mes tikimės ne tik palankių sprendimų, bet ir konstruktyvaus politikų darbo visai Lietuvai“, – kalbėjo „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė. – Remiamos tradicinės kairiosios, dešiniosios ar centro partijos. Jų deklaruojami siekiai mūsų bendrovei yra priimtini“.
2007 metais „Panevėžio kelių“ grupė rėmė Liberalų ir centro sąjungą, socialdemokratus, valstiečius liaudininkus, liberaldemokratus ir konservatorius.
Remia įtakingiausias partijas
Per ketverius metus kelininkai labiausiai rėmė tradicinėmis laikomas partijas. Daugiausia paramos iš jų gavo Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga (231 tūkst. Lt). Po jos rikiuojasi konservatoriai (140,2 tūkst. Lt), socialdemokratai (137,5 tūkst.) ir Rolando Pakso įsteigta partija „Tvarka ir teisingumas“ (122 tūkst. Lt).
Į pastarąją kelininkai pradėjo investuoti tik nuo 2006 metų. Investicijos davė rezultatų, nes „Tvarkos ir teisingumo“ partijos įtaka šalyje ypač padidėjo po savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių praėjusiais metais.
„Būtų kur kas blogiau, jei juridiniai asmenys negalėtų remti partijų, nes galima sugalvoti šimtus būtų, kaip paramos nedeklaruoti“, – teigė partijos „Tvarka ir teisingumas“ įkūrėjas Rolandas Paksas.
Prie STT – specialus padalinys?
Skirtingai nuo AB „Panevėžio keliai“, jos konkurentės UAB „Alkesta“ ir UAB „Šiaulių plentas“ partijoms buvo mažiau dosnios. Jos atitinkamai skyrė 31,2 ir 19 tūkst. litų. Abi bendrovės tik pastaruoju metu gauna daugiau valstybinių užsakymų. Laimėtų konkursų vertė siekia atitinkamai 264 ir 111 mln. litų.
Dešimtyse deklaracijų „Valstiečių laikraštis“ aptiko įdomų faktą – „Kauno tiltai“, kuriems atitenka riebiausias kąsnis valstybinės reikšmės kelių tvarkymo konkursuose (306 mln. Lt), per 4 metus neparėmė nė vienos politinės jėgos.
Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius „Valstiečių laikraščiui“ akcentavo, kad Seimo opozicija ne kartą siūlė prie Specialiųjų tyrimų tarnybos sukurti atskirą padalinį, kuris aiškintųsi, ar politinės partijos negauna pinigų „iš šalies“, bet valdantieji esą į šį pasiūlymą nesureagavo.
Svarbu neprisiimti įsipareigojimų
R.Paksas sakė neįžvelgiąs nieko blogo, kad kelininkai jo partijai pastaraisiais metais negailėjo paramos. „Svarbu, kad ta parama deklaruojama, – sakė R.Paksas. – Problema būtų tada, jei partija prisiimtų įsipareigojimus atidirbti už skirtą paramą“.
Galima daryti tik prielaidą, kad partijoms aukodamos šimtus tūkstančių litų, įmonės tiksi sau palankių sprendimų. Vien valstybinės reikšmės keliams tvarkyti „Panevėžio kelių“ įmonių grupė laimėjo konkursų už 278 mln. litų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursuose valstybinės reikšmės keliams tiesti ir remontuoti neretai dalyvauja tik viena arba dvi įmonės.
„Jeigu dalyvauja tik viena bendrovė, tai konkurse negali būti laimėtojo, – šiek tiek nustebęs kalbėjo R.Paksas. – Tokius konkursus reikėtų skelbti iš naujo“.
Politikams stinga valios
Kad kelininkai dosniai remia konservatorius, jokių įtarimų nekyla ir jų lyderiui A.Kubiliui. „Mes priimame paramą, jei ją bendrovės teikia“, – lakoniškai atsakė jis.
Tačiau tiek konservatoriai, tiek kelininkų dosnumą juntantys socialdemokratai įsitikinę, kad partijas reikėtų remti tik iš biudžeto. „Vyriausybė jau pateikė Seimui atitinkamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei Finansavimo kontrolės įstatymų pataisas, kurios tokį rėmimą padarys negalimą“, – sakė G.Kirkilas.
Vis dėlto ir jis, ir A.Kubilius abejoja, ar Seimui užteks valios dar šiemet įtvirtinti partijų finansavimo apribojimus.
Verslininkai savanoriškai neteikia paramos, kol iš partijų negauna oficialaus prašymo jas paremti.
Reikia ar nereikia atidirbti?
Premjeras G.Kirkilas teigė Lietuvoje nepastabėjęs nė vieno atvejo, kad partijos būtų įsipareigojusios „atidirbti“ įmonėms už joms suteiktą paramą. „Apie tai diskutuojama, bet konkrečių atvejų bent jau aš nežinau“, – sakė G.Kirkilas.
Į repliką, kad kelių tiesimo bendrovės partijoms kasmet skiria vis daugiau pinigų, premjeras irgi atsakė nieko blogo neįžvelgiąs. „Tai yra normalu, nes statybos sektorius Lietuvos ekonomikoje vystosi sparčiausiai, – kalbėjo G.Kirkilas. – Šios įmonės gauna didžiausią paramą iš Europos Sąjungos fondų, todėl turi daugiausia galimybių remti politikus“.
Kelių tiesimo ir remonto konkursus skelbia Lietuvos automobilių kelių direkcija, pavaldi Susisiekimo ministerijai. Pastarajai vadovauja socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
