Kartu laukiama, kad parlamentas balsuos už naują konstituciją ir po 240-ies metų monarchijos Nepalas taps respublika.
Kaip reikėjo tikėtis, pasiruošimas visuotiniams rinkimams, kuriuose dalyvaus 18 mln. gyventojų, nepraėjo be ginkluotų išpuolių. Manoma, kad juos organizavo Nepalo komunistų partijos šalininkai.
Balandžio 7 d. nežinoma grupuotė užpuolė priešrinkiminės kampanijos dalyvius. Policijos pranešimu, vienas iš užpuolikų į minią metė savadarbį sprogstamą užtaisą, kuris sužalojo vieną asmenį. Teroristams pavyko pasprukti iš įvykio vietos, praneša „ITAR-TASS“.
Pastaruosius 10 metų šalyje nevyko rinkimai ar visuomenės apklausos, todėl vakarų diplomatams labai sunku prognozuoti, kas laimės rinkimus. Kaip ten bebūtų, bendras vaizdas – matomas.
Maoistai vadina save XXI amžiaus komunistais. Jie nori reformų, tačiau vengia nacionalizavimo; jie siekia socialinio teisingumo, bet žvelgia į globalizaciją kaip į neatsiejamą gyvenimo dalį. Viena svarbiausių Nepalo problemų yra tai, kaip rinkimų metu elgsis maoistai (komunistų partija) ir ar susitaikys su pralaimėjimu.
Akivaizdu, kad niekas nesitiki, jog maoistai gaus daugumą vietų parlamente. Politikos „sunkiasvoriai“ – dešiniųjų partija Nepalo kongresas - ir politikos „ilgaamžiai“ – kairiųjų Nepalo komunistų partija (bendra marksistų ir leninistų)- aiškūs priešrinkiminių lenktynių favoritai.
Nepalo laikraščio „Nepali Times“ redaktorius Kunda Diksit pasakojo: „Tai vienintelė partija, kalbėjusi apie naujoves. Jei tik garbingai elgtųsi, jie lengvai laimėtų rinkimus. Karštos jų galvos atėmė iš partijos paskutinį šansą.“
Tokiu būdu vienoje iš 10 skurdžiausių šalių pasaulyje, kur politikai nebeišbrenda iš korupcijos liūno, maoistiška „naujojo Nepalo“ idėja sudomino rinkėjus, tačiau pastaruoju metu naudojama jų teroristinė taktika įbaugino gyventojus ir iššaukė masinį tautos nepasitekinimą.
Jaunieji kompartijos nariai kaltinami smurtu prieš kitų partijų darbuotojus ir sistemingais grasinimais rinkėjams.
Ketvirtadienio rinkimuose bus išrinktas 601 nacionalinės asamblėjos narys. Pirmasis naujojo parlamento uždavinys –monarchijos panaikinimas Nepale ir respublikinės valdymo sistemos sukūrimas. Toks buvo ir maoistų siekis karo metu. Numatoma, jog asamblėja dirbs mažiausiai dvejus metus ir patvirtins naują konstituciją.
Jei karalius Gyanendra mėgintų prieštarauti parlamento rinkimams, numatytas ir „atsarginis“ variantas – respubliką gali valdyti laikinas parlamentas dviem trečdaliais balsų.
Nepalo karalius pradėjo šalį valdyti 2001 m. Jis iš karto pasižymėjo kaip autoritarinio režimo valdytojas, taikantis žiaurius metodus prieš opoziciją. 2005 m. valstybės galva jau turėjo absoliučią galią, bet nepajėgė pasiekti stabilumo šalyje. 2006 m. pavasarį po masinio tautos nepasitenkinimo monarchas prarado didelę dalį privilegijų ir įgaliojimų. Vasarą jis buvo visiškai nušalintas nuo sosto, o dar po metų areštuotas jo turtas.
