„Išdirbau trejus metus, darbas sekėsi, tačiau atlyginimas nebuvo toks, kokio norėjau. Dar kelis kartus buvau išvykęs į Norvegiją, bet ten visą laiką dirbau nelegaliai. Norvegai draugiškai mus priimdavo, bet negalėjo suteikti jokių socialinių garantijų. Supratau, kad privalau ieškotis legalaus, gerai mokamo darbo“, – pasakojo E.Naujokas.
Su dviem draugais lietuviais norvegui ūkininkui statęs fermą kaunietis įsitikino, kad nelegalus darbas išties nesaldus. Kai trims mėnesiams sudaryta darbo sutartis jau buvo pasibaigusi, statybose Evaldas susižeidė. Ūkininkas pasakė negalįs jo vežti pas gydytoją, nes bijojo sulaukti nemalonumų.
Išmokos – tris mėnesius
Grįžęs į Lietuvą vyras užsiregistravo Kauno darbo biržoje, jam buvo mokama bedarbio išmoka. E.Naujokas sužinojo, kad ją galėjo gauti ir Norvegijoje – tereikėjo nuvykus į šią šalį persiregistruoti jos įdarbinimo tarnyboje.
Molde miesto įdarbinimo taryboje prisiregistravęs lietuvis privalėjo lankytis kas dvi savaites. Po dviejų mėnesių Evaldas sulaukė pasiūlymo įsidarbinti vienoje žinomoje laivų statybos gamykloje.
Tomrės mieste įsikūrusioje įmonėje jis dirba nuo praėjusių metų gegužės, kartu su kitais darbuotojais stato naftos gavybos kompanijoms skirtus laivus. Laukiant darbo pasiūlymo, bedarbio išmoką lietuviui mokėdavo Norvegijos įdarbinimo tarnyba, kuriai pinigus persiųsdavo Lietuvos darbo birža.
Užsienio įdarbinimo tarnyboje Evaldas turėjo teisę būti užsiregistravęs ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Jei per tą laiką nepavyktų gauti darbo, grįžtų į Lietuvą ir likusius 3 mėnesius naudotųsi jos Darbo biržos paslaugomis.
Būtina speciali pažyma
Paprašyta pakomentuoti šių kauniečių patirtį Kauno darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Lorita Baltrušaitienė priminė, jog Europos bendrijos nuostatose numatytas nacionalinių socialinių apsaugos sistemų koordinavimas. Siekiama palengvinti ir darbo paieškas ES narėse bei Europos ekonominėje erdvėje.
Bedarbiui, gaunančiam išmoką Lietuvoje, ji gali būti pervesta į kitą ES valstybę, kurioje jis ieško darbo. Teisė į nedarbo draudimo išmoką galioja tris mėnesius nuo tos dienos, kai bedarbis nustoja būti Lietuvos teritorinės darbo biržos žinioje.
„Prieš išvykstant iš šalies, mokančios nedarbo išmoką, reikia kreiptis į jos įdarbinimo tarnybą, kad išduotų specialią pažymą. Išvykus per septynias dienas būtina užsiregistruoti analogiškoje tarnyboje toje valstybėje, kurioje ieškote darbo“, – pasakojo L.Baltrušaitienė.
Nedarbo draudimo išmoka ten bus mokama ne ilgiau kaip tris mėnesius. Jei per tą laiką užsienyje nepavyks susirasti darbo, bedarbiui priklausanti išmoka toliau gali būti mokama šalyje, iš kurios išvykta. Pagrindinis reikalavimas – per paskutinius trejus metus turėti 18 mėnesių legalaus darbo stažą.
Nemažai tautiečių, grįžę iš užsienio, irgi kreipiasi į Lietuvos darbo biržą dėl nedarbo draudimo išmokų. „Tada mes pateikiame užklausimus tų šalių įdarbinimo tarnyboms, ar šie piliečiai užsienyje dirbo legaliai. Pernai išsiuntėme 52 tokius užklausimus, gavome 30 atsakymų“, – komentavo L.Baltrušaitienė.
Laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje padeda užtikrinti ir Europos užimtumo tarnyba (EURES). Lietuvoje veikia 10 EURES biurų, tarp jų vienas – ir Kauno darbo biržoje. Pasak darbo biržos Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Živilės Stankevičiūtės, biurai teikia informaciją apie įsidarbinimo užsienyje galimybes, tų šalių teikiamas socialines garantijas.
