Knygos „Nusidėjome apsileidimais“ profesorius prisipažįsta specialiai nerašęs – ji gimė iš įvairių pašnekėjimų, pamąstymų apie gyvenimą Lietuvoje, kai kurios mintys buvo išsakytos interviu, švenčių progomis sakytose kalbose.
„Kuo daugiau kalbu apie duobėtą ir vingiuotą Lietuvos kelią į ateitį, tuo dažniau išgirstu, kaip linkstama ieškoti kaltų, – sakė profesorius. – Tačiau tai tėra savęs klaidinimas. Blogų dalykų aplinkui daug, nes ir patys nesame labai geri. Todėl kviesčiau pirmiausia pažvelgti į save. Knygoje analizuoju ir savo elgesį, kalbu apie tai, kad galbūt ir mano gyvenime buvo neteisingų poelgių.“
Gresia pavojus
V.Landsbergis sako dažnai išgirstantis klausimų, kodėl Lietuva taip nusigyveno – juk Sąjūdžio metais buvo toks pakilimas, žmonės turėjo vilčių, kad viskas sparčiai eis į gera. Tačiau greitai paaiškėjo, kad ne viskas taip išeina, kaip buvo tikėtasi. Pasak profesoriaus, turėtume suprasti, kad nusidėjome apsileidimais. Svečio nuomone, apsileidimas, kad pusė Lietuvos piliečių neina balsuoti per rinkimus. Nepasinaudoja rinkimų teise, kuri jiems yra suteikta kaip dovana po keliasdešimties metų neturėjimo, patys nenori spręsti apie savo ir savo vaikų ateitį.
„Niekada nereikia kaltinti žmonių, kad jie išrinko blogą valdžią, nes kalti visai nėjusieji balsuoti ir leidę, kad į valdžią patektų bet kas“, – pabrėžė profesorius.
Ilgus metus įsivaizdavęs, kad sunkiausia nuodėmė yra nusidėti darbais ir žodžiais, pastaraisiais metais V.Landsbergis sako supratęs, kaip žalinga yra nusidėti apsileidimais, pykčiu, apkalbomis ir pavydu prieš savo artimą.
„Nusidėjimo žodžiais pilna visur – gatvėse, viešajame transporte, televizijose, plūstamasi ir lietuviškai, ir buvusio okupanto kalba“, – apgailestavo V.Landsbergis. Jei nebemylime savo artimo, savo kalbos, nebenorime turėti vaikų, Lietuvai, pasak politiko, gresia rimtas pavojus. Su blogybėmis būtina kovoti, joms nepasiduoti, pirmiausia pradedant nuo savęs.
„Deja, dažnai tenka išgirsti pasakymus, kad vienas žmogus nieko pakeisti vis tiek negali, todėl neverta ir stengtis, tereikia žiūrėti savų interesų, – kalbėjo profesorius. – Labai neteisinga taip manyti. Nesulauksime valstybėje teigiamų pokyčių, jei nepradėsime keistis nuo savęs. Negalime būti abejingi, tylėti ir nieko nežinoti. Ir ne į kitą pirmiausia reikia pirštu baksnoti, bet išdrįsti prisipažinti, kad ir pats esi kaltas.
Kovas pralaimėjo
V.Landsbergiui ypač skaudžios mintys apie Sąjūdžio skelbtas kovas su girtuoklyste, nesąžiningumu, kurias, deja, dabar tenka įvardyti kaip pralaimėtas. Atgimimo metais Sąjūdžio ideologai tikėjosi, kad girtavimas yra sovietmečio problema, kuri išnyks Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atkūrus žemės nuosavybę. V.Landsbergis prisiminė Sąjūdžio mitingą, skirtą kovai už blaivybę, kuriame buvo daužomi alkoholio buteliai, alkoholis kaip blogio nešėjas pilamas žemėn. Dabar, matydamas žmones, prageriančius visus uždirbamus pinigus ir net vaikų drabužius, V.Landsbergis sako, kad šitą karą Sąjūdis pralaimėjo.
„Lietuvoje prageriami milijardai. Žmonės dejuoja, kad nėra pinigų, tačiau degtinei jų visada atsiranda“, – sakė politikas. Jis mano, kad alkoholio liūne paklydusiems žmonėms parodyti teisingą kelią turėtų Lietuvos šviesuomenė ir tiesiog kitiems neabejingi žmonės.
„Kelias į nepragertą Lietuvą, kurioje žmogaus orumas ir teisės ką nors reikštų, reikalauja, kad nė vienas valstybės pilietis neleistų tyčiotis iš Lietuvos, – pabrėžė V.Landsbergis.– Mano nepagydomas optimizmas leidžia tikėtis, kad Lietuvoje baigsis klaidžiojimai.“ Matydamas klestinčias melagystes, sukčiavimą, korupciją, politikas prisipažįsta vis dažniau pagalvojantis, kad pralaimėta ir ši kova. Politika, pasak jo, yra kultūros dalis, o Lietuvoje ji šiandien smarkiai sugadinta. Kitokio apibūdinimo šiandieninei Lietuvos situacijai V.Landsbergis sako nerandantis.
L.Jakimavičius: V.Landsbergis valdžiažmogiu netapo
Literatūros kritikas V.Gasiliūnas V.Landsbergio knygą apibūdino kaip verčiančią mąstyti, kelti sau klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Pasak kritiko, dažnai bibliotekos skelbiasi apie didėjantį skaitomumą, tačiau apie tai, kokias knygas žmonės skaito, kalbama mažai. „Jei skaitome tik tam, kad pasinertume į dar vieną muilo operą, tokiu skaitomumu vargu ar verta didžiuotis, – pabrėžė V.Gasiliūnas. – O profesoriaus knyga „Nusidėjome apsileidimais“ skatina galvoti apie visiems svarbius dalykus, ją paskaitęs imi kelti sau su knyga nesusijusius klausimus, apmąstai savo poelgius.“
Sąjūdžio metais buvęs vienas iš pagrindinių humoristinio „Šėpos“ teatro scenaristų L.Jakimavičius ir Panevėžyje vykusiame susitikime neiškentė nepajuokavęs. Jis pasakojo neseniai suradęs labai taiklų pavadinimą į valdžią besiveržiantiems žmonėms – valdžiažmogis. Tai, pasak humoristo, kadaise buvęs normalus žmogus, bet patekęs į valdžią tapęs mutantu, nebemokantis kalbėti žmonėms suprantama kalba, išmokęs malti liežuviu ir nieko nepasakyti.
„Vytautas valdžiažmogiu netapo, – pasidžiaugė L.Jakimavičius. – Jo požiūris į Lietuvos valstybę skiriasi nuo šiandien įprasto. Profesorius nėra vidinis tremtinys, jis Lietuvą mato aušrininkų, varpininkų akimis, nesugadintomis šių dienų politinės situacijos.“
