aA
Česlovas Juršėnas
Česlovas Juršėnas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tai parlamento vadovas pažymėjo atsakydamas į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadoriaus Johno Claudo apgailestavimą, kad Lietuvos įstatymai užsieniečiams, ne ES narių piliečiams, norintiems dirbti ar mokytis Lietuvoje, riboja galimybes atsivežti drauge šeimos narius. Dėl to, pasak ambasadoriaus, kai kurie mokslininkai ir verslininkai pasirenka kitas rezidavimo šalis. Tai trukdo ir JAV investicijų pritraukimui į Lietuvą.

Seimo pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva suinteresuota JAV verslininkų ir mokslininkų pritraukimu.

Pirmadienį surengtuose ambasadoriaus ir Seimo pirmininko darbo pietuose apsikeista nuomonėmis apie ką tik vykusį NATO viršūnių susitikimą Bukarešte, apie Lietuvos vaidmenį jame bei giliau pažvelgta į numatomus Lietuvos Seimo darbus iki artėjančių rinkimų.

Seimo pirmininkas akcentavo dvi dešimtis svarbiausių įstatymų projektų, įtrauktų į Seimo pavasario sesijos darbų programą, kuriuos būtina priimti artimiausiu metu. Parlamento vadovas teigė jau pradėjęs juos derinti su Seimo frakcijomis.

Seimo pirmininkas, atsakydamas į ambasadoriaus klausimą dėl Kosovo, turinčio didelę reikšmę Balkanų stabilumui, nepriklausomybės pripažinimo, užtikrino, kad jis bus sprendžiamas Seimo plenariniame posėdyje balandžio mėnesį.

ELTA primena, kad Seimas, praėjusią savaitę pradėjęs svarstyti klausimą dėl Kosovo pripažinimo suverenia ir nepriklausoma valstybe, nutarimo projektui nepritarė ir grąžino iniciatoriams tobulinti.

Prezidentas Valdas Adamkus Seime vykusią diskusiją dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo laiko itin neatsakingu politikų veiksmu, galinčiu padaryti didelę žalą Lietuvos užsienio politikai.

"Tarptautinės bendruomenės dauguma po ilgų ir sunkių derybų sutarė, kad Kosovo nepriklausomybės pripažinimas yra vienintelis sprendimas, kuris padėtų įtvirtinti saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanuose, o kartu ir Kosove. Tačiau Seime, svarstant Kosovo klausimą, posėdyje dalyvavęs tik kiek daugiau nei trečdalis Seimo narių, diskusiją pavertė paviršutiniškais ir populistiniais debatais", - sakė V. Adamkus.

Pasak valstybės vadovo, toks neatsakingas ir neprofesionalus požiūris į naują valstybę daro žalą iki šiol vykdytai koordinuotai ir autoritetingai Lietuvos užsienio politikai, smukdo mūsų tarptautinį prestižą.

Toks politikų neatsakingumas griauna ir euroatlantinę vienybę bei solidarumą, kurių Lietuva nuolat siekė transatlantinės bendrijos valstybių santykiuose su Rusija bei kuriant išorinę Europos energetikos politiką.

Kosovą kaip valstybę jau pripažino 36 šalys: 18 Europos Sąjungos ir 19 NATO narių. Kosovą jau pripažino ir artimiausi Lietuvos kaimynai - Latvija, Lenkija, Estija, visos Skandinavijos šalys. Beveik neabejojama, kad šią naują valstybę pripažins apie 100 pasaulio valstybių.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.