aA
Nuo sovietų represijų nukentėjusiai ir per Šakių rajono KGB skyriaus pareigūnų operaciją tėvo Jono bei dėdės Antano Aštrauskų netekusiai kaunietei Martinai Bikuličienei 150 tūkst. litų sumokėti turintys 78 metų KGB papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir jo bendraamžė agentė Martina Žukaitienė mano, kad už genocido metu padarytą žalą privalo atsakyti ne jie asmeniškai, o Rusijos Federacija.
Martina Bikuličienė
Martina Bikuličienė
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
„Mums nereikalingi tie pinigai, tegul jie tik pasako, kur yra tėvelio ir dėdės palaikai“, - pirmadienį po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) posėdžio pareiškė nukentėjusioji M. Bikuličienė.

„V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė padarė didelę žalą ne tik 1953-iaisiais, kai nužudė tėvelį ir dėdę, bet ir skausmą aitrina lig šiol, kai atvirai niekina visus pasipriešinimo dalyvius bei mano šeimos narių garbingą atminimą“, - moteris įsitikinusi, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Šakių rajono skyriaus operatyvinis darbuotojas bei „Ramutės“ slapyvardį turėjusi agentė nusispjovė į teismo nuosprendį ir dėl žudynių Žalgirio miške save laiko didvyriais.

Dėl ligos nuo bausmės buvo atleisti

Martina Bikuličienė
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija pirmadienį kasacine tvarka pradėjo nagrinėti V. Vasiliausko ir M. Žukaitienės kasacinius skundus dėl praėjusių metų birželio 20-osios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria iš KGB parankinių nukentėjusiąja pripažintai M. Bikuličienei priteista 150 tūkst. litų.

Tai – pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai už sovietų represijų metu padarytą žalą teismas nurodė atlyginti genocidą vykdžiusiam KGB papulkininkiui bei agentei.

Kitose bylose nuo represijų nukentėję asmenys yra pareiškę ieškinius Rusijos Federacijai, tačiau pirmąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė ją nutraukti. Teismas pabrėžė, kad Rusijai taikytina valstybės imuniteto doktrina, todėl ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.

Kauno apygardos teismas dar 2004-ųjų vasario 4-ąją V. Vasiliauską ir M. Žukaitienę pripažino kaltais dėl genocido ir atitinkamai skyrė šešerių ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau dėl ligos nuo jų atleido.

Bunkerį išdavė už 2 tūkst. rublių

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių skyriuje tarnavęs V. Vasiliauskas 1953-ųjų sausio 2-ąją su kitais MGB darbuotojais nuvyko į Žalgirio miške esantį bunkerį, kuriame slapstėsi partizanai Aštrauskai. Apsupę bunkerį kariai užpuolė brolius ir juos nušovė.

Kur slepiasi partizanai, V. Vasiliauskui išdavė ir parodė slaptoji agentė M. Žukaitienė. Jai už juodąjį darbą buvo sumokėti 2 tūkst. rublių.

Po žudynių V. Vasiliauskas surašė nužudytųjų partizanų atpažinimo aktus ir pagal pareigybines KGB instrukcijas privalėjo jų kūnus užkasti. Kur yra nužudytųjų palaikai, KGB papulkininkis M. Bikuličienei neatskleidžia, nes esą neatsimena.

Tuo tarpu tėvo ir dėdės būdama septynerių metukų netekusi kaunietė įsitikinusi, kad V. Vasiliauskas meluoja.

„Jis rūpinasi ne savo garbe, o materialiniais interesais, - sakė M. Bikuličienė. – Nes jeigu atskleistų savo nusikaltimus, prarastų Maskvos mokamą pensiją už sulaužytą KGB priesaiką. Ne kartą kartojau ir dar kartą pasikartosiu, kad jeigu jis padėtų surasti nužudytųjų palaikus, jo elgesį vertinčiau kaip atgailą, jaunystės klaidą ir atsisakyčiau pretenzijų jam“.

Pasak moters, KGB papulkininkis Kauno apygardos teisme Lietuvos partizanus vadino teroristais, banditais ir baltaraiščiais.

Bijo galimų ieškinių genocido vykdytojams

V. Vasiliauskui ir M. Žukaitienei teisme atstovaujantys advokatai mano, kad už genocido metu padarytą žalą privalo atlyginti Rusijos Federacija. Jie LAT prašo panaikinti Apeliacinio teismo nutartį ir artimųjų netekusios M. Bikuličienės ieškinį atmesti.

V. Vasiliauskui atstovaujantis advokatas mano, kad nuo LAT sprendimo turėtų priklausyti Lietuvoje formuojama teismų praktika. Teisininkas baiminosi, kad jeigu teismas nuspręs, jog už genocido metu patirtą žalą privalės materialiai atsakyti jų vykdytojai, o ne Rusija, Lietuvos teismus gali užplūsti nuo represijų nukentėjusiųjų žmonių ieškiniai.

„V. Vasiliauskas šioje byloje turėtų būti patrauktas trečiuoju asmeniu, nes už viską yra atsakinga Rusija“, - pažymėjo advokatas.

Krauju aplaistyta praeitis

„Kai Kauno apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą, prie genocido prisidėjęs V. Vasiliauskas atvirai didžiavosi savo nusikalstama praeitimi, kurią mes, nukentėjusieji, aplaistėme kruvinomis ašaromis, - piktinosi M. Bikuličienė. – Kadangi jis iš Rusijos, MGB ir KGB teisių perėmėjos, gauna solidžią pensiją, reiškiančią jo okupacinės veiklos pripažinimą, V. Vasiliauskas asmeniškai galėtų kreiptis į Rusiją, kaip jo duondavio nuo 1950 metų iki šiol jam dėl jam priteisiamos žalos už jo ištikimo ir kruvino darbo toms tarnyboms, kompensavimo.

Nukentėjusiajam ar aukai Rusija niekada konceptualiai nei vienam neatlygino ir nesirengia atlyginti, vertindama tai kaip teisėtą veiką. Visai kitaip Rusijai gali atrodyti nuolankiai ištikimo KGB papulkininkio asmeninis papildomas pagalbos prašymas dėl jam priteistos sumos atlyginimo“.

V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė LAT posėdyje nedalyvavo dėl sunkios sveikatos. Ar LAT paliks galioti Apeliacinio teismo nutartį ir KGB parankiniams nurodys atlyginti neturtinę žalą, paaiškės balandžio 28-ąją. LAT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Lietuvos valstybė, 1998-ųjų spalio 6-ąją priimdama Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą, dėl šeimos narių netekties partizano dukrai 2000-ųjų lapkričio 24 dieną išmokėjo vienkartinę 20 tūkst. litų pašalpą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.