Dar penkių įmonių atsakingi asmenys, prisidengdami Kaune veikusios įmonės vardu išrašytais suklastotais dokumentais siekę išvengti pridėtinės vertės mokesčio, atskirose bylose teismo nuosprendžiais jau pripažinti kaltais.
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo surinkti duomenys, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. balandžio mėn. A. T. priklausanti individualioji įmonė buvo naudojama kaip priedanga nusikalstamai veiklai nuslėpti. Įmonės vardu buvo klastojamos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pasinaudoję juridiniai asmenys išvengė į valstybės biudžetą sumokėti daugiau nei 140 000 litų vertės pridėtinės vertės bei pelno mokesčių. Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad šioje įmonėje taip pat buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita – PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose buvo surašomos neįvykusios operacijos apie tariamą prekių įsigijimą iš realiai veiklos nevykdančių įmonių, fiktyvų jų pardavimą, paslaugų atlikimą. 11-os ūkio subjektų pagal išrašytas suklastotas sąskaitas faktūras A. T. įmonei pervesdavo pinigus už neva įsigytus metalo apdirbimo įrankius, medienos gaminius ar suteiktas reklamos paslaugas. Kaunietis šiuos pinigus paimdavo iš banko sąskaitos ir grąžindavo tiesiogiai arba per tarpininkus tų pačių 11-os įmonių atstovams ir už tai pasilikdavo tam tikrą pinigų dalį kaip „komisinius“ nuo PVM sąskaitose faktūrose išrašytos bendros sumos.
Ikiteisminio tyrimo metu uždarosios akcinės bendrovės – juridiniai asmenys į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 124 000 litų pridėtinės vertės bei pelno mokesčių.
Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 2 d. (Sukčiavimas), 203 str. 2 d. (Neteisėta įmonės veikla), 220 str. 1 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) nustato baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų.
