aA
Temidė
Minėta tvarka numato, kaip yra skiriamas advokatas arba jo padėjėjas valstybinei teisinei pagalbai teikti asmenų prašymu. Tokią pagalbą gali gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos atitinka Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius tokiai pagalbia gauti, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais. Tokiais atvejais už advokato ar jo padėjėjo paslaugas sumoka valstybė.

Nuo šiol advokatų, kurie teiks valstybinę teisinę pagalbą konkretiems teismams ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, sąrašus sudarys ir jų darbą koordinuos Lietuvos advokatų taryba. Sąrašai bus pateikti teismams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms.

Prireikus advokato dalyvavimo parengtiniame tyrime ar teismo procese, šios įstaigos turės kreiptis į atitinkamo rajono ar vietovės Lietuvos advokatų tarybos paskirtą koordinatorių.

Tvarka atskirai numato advokato paskyrimą civilinėse, administracinėse bei baudžiamosios bylose.

Teisę gauti pagalbą reikia įrodyti

Civilinėse ir administracinėse bylose advokatą valstybinei teisinei pagalbai skiria teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kad tokią valstybinę teisinę pagalbą gauti, asmuo turės ne tik parašyti prašymą, bet ir pateikti teisę į tokią pagalbą įrodančius dokumentus.

Jeigu asmuo nenurodo konkretaus pageidaujamo advokato arba nurodytas advokatas nesutinka teikti valstybinės teisinės pagalbos, advokatas skiriamas vietovės koordinatoriaus teikimu.

Koordinatoriai užtikrins tvarką

Baudžiamosiose bylose tvarka yra kitokia. Įstatymų numatytais atvejais ir tvarka valstybinei pagalbai teikti advokatas skiriamas nurodžius asmeniui, kuria suteikiama ši pagalba. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai asmuo nenurodo konkretaus advokato arba nurodytas advokatas atisako teikti pagalbą.

Tokiais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai privalo užtikrinti, kad įtariamajam būtų suteikta valstybinė teisinė pagalba, tik atitinkamos vietovės koordinatoriaus teikimu. Minėtais atvejais teisminio nagrinėjimo metu taip pat teisėjas priima sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat tik koordinatoriaus teikimu.

Iki šiol tokių koordinatorių nebuvo, todėl jų atsiradimas leis ne tik efektyviau užtikrinti reikiamais atvejais advokato dalyvavimą, bet ir leis tai daryti ekonomiškiau.

Valstrybinė teisinė pagalba plečiama

Nors nuo 2001 metų pradžios Lietuvoje pagal išgales jau pradėta teikti valstybinė teisinė pagalba socialiai remtiniems asmenims ne tik baudžiamosiose, bet ir civilinėse bylose, tačiau to dar nepakanka. Deja, šalies finansinės galimybės vis dar neleidžia plėsti nemokamos teisinės paramos teikimo ir padaryti ją prieinamą visiems jos pageidaujantiems.

Veikia dvi viešosios advokatų kontoros

Šių metų balandį Vilniuje duris oficialiai atvėrė jau antroji Lietuvoje viešoji advokatų kontora. Joje teikiama valstybės garantuojama teisinę pagalba baudžiamosiose bylose pagal paskyrimą. Tai antroji tokia kontora ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai visame Centrinės bei Rytų Europos regione.

Vilniaus viešąją advokatų kontorą įsteigė Teisingumo ministerija, Atviros Lietuvos fondas ir Lietuvos advokatų taryba. Viešosios advokatų kontoros uždavinys - teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Vilniaus miesto kvotos ir tardymo organuose bei Vilniaus miesto teismuose. Kontoroje Vilniuje dirba aštuoni advokatai.

Pirmoji viešoji advokatų kontora savo duris atvėrė 2000 metų balandį Šiauliuose.

Praktika rodo, kad viešųjų advokatų kontorų steigimas bei veikla gerokai prisideda prie vykstančios institucinės ir struktūrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reformos. Teisingumo ministras Vytautas Markevičius ne kartą yra išreiškęs viltį, kad analogiškos viešosios advokatų kontoros turėtų veikti ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Atviros visuomenės instituto Tarptautinės teisės instituto atstovai yra pažymėję, kad Lietuva teikdama teisinę pagalbą žmonėms yra pirmaujanti Rytų ir Centrinėje Europoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.