Sostinėje esančios degalinės dažniausiai kenčia nuo smulkių vagišių. Jie atvyksta automobiliais, prie kurių būna pritvirtinti dažniausiai vogti valstybiniai numeriai, įsipila degalų ir nesusimokėję nuvažiuoja.
Policijos duomenimis, praėjusiais metais Vilniaus degalinėse buvo užregistruota apie 130 administracinių ir baudžiamojo pobūdžio pažeidimų. Didžiąją dalį nusikaltimų (apie 97 proc.) sudarė smulkios vagystės iš degalinių parduotuvių, degalų vagystės ir pan.
Iki šių metų lapkričio 1 dienos Vilniaus degalinėse padaryti 74 įvairūs nusikaltimai, taip pat užfiksuoti keli ginkluotų degalinių apiplėšimų atvejai, kurių metu ne tik degalinėms padaryti dideli materialiniai nuostoliai, bet ir nukentėjo darbuotojai.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos vyresniojo komisaro Sigito Mecelicos teigimu, plėšikų taikiniais dažniausiai tampa prie magistralinių kelių ar mažesnėse gyvenvietėse esančios degalinės.
"Galima sakyti, degalinės mieste nėra taikinys numeris vienas", - sakė komisaras.
Tai liudija ir statistika. Pernai prie oro uosto esančioje degalinėje "Statoil" buvo užregistruoti 4 administraciniai pažeidimai - 3 smulkios vagystės ir 1 chuliganizmo atvejis. Šiemet šioje degalinėje buvo įvykdyta tik viena smulki vagystė.
A.Goštauto gatvėje esančioje degalinėje pernai buvo užregistruoti 4 pažeidimai - 2 smulkios vagystės ir 2 chuliganizmo atvejai, šiemet - 5 teisės pažeidimai - 3 vagystės ir 2 chuliganizmo atvejai.
Panašių nusikaltimų užregistruota ir "Uno X", "Lukoil" ir kitose degalinėse.
Degalinių parduotuvėse vagišiai stengiasi pavogti prekių ne daugiau kaip už 125 litus, kad negrėstų baudžiamoji atsakomybė. Pagal įstatymus, baudžiamoji byla gali būti keliama, kai nukentėjusiam padaryta žala viršija 1 minimalaus pragyvenimo lygį (MGL), kuris dabar 125 litai.
Degalinių tinklų atstovai konferencijoje išreiškė susirūpinimą dėl įžūlių vairuotojų. Pasitaikė atvejų, kai į užsienį išvykstantis asmuo seną automobilį palieka degalinės automobilių aikštelėje.
Kai degalinės atstovas kreipėsi į policiją, pareigūnai paaiškino, kad be savininko leidimo nutempi automobilio negali ir paguodė, kad kai jis grįš, nubaus 100 litų bauda.
Degalinių atstovų teigimu, vairuotojai mėgsta palikti senus automobilius. Baiminamasi, kad įvykus trumpam jungimuisi automobilio elektros įrangoje, gali kilti gaisras. Kaip žinia, degalinė yra padidinto pavojaus zona, kur ir mažiausia ugnies kibirkštis gali sukelti didelę nelaimę.
Komisaras S.Mecelica paguosti degalinių atstovų teigė negalįs, nes kol kas nėra tokio teisės akto, kuris leistų pareigūnams iš degalinės automobilių aikštelės nutempti ten ilgokai stovintį automobilį. Jeigu pareigūnai išvežtų tokį automobilį, jie pasielgtų neteisėtai, o jeigu savininkas dar pareikštų pretenzijas, sakydamas, kad jo automobilį kažkas subraižė, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti policijai.
Konferencijoje Lietuvoje veikiančių degalinių tinklai atstovai pareiškė pasiryžę imtis vieningų priemonių didindami nusikaltimų degalinėse prevenciją.
"Vieningi nusikalstamumo prevencijos veiksmai gali būti rimtu žingsniu užkertant kelią nusikalstamumui degalinėse", - sakė LNPPIA prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Jo teigimu, kai kurie degalinių tinklai savarankiškai imasi prevencinių priemonių, tačiau būtina, kad turima patirtimi ir sukauptomis žiniomis pasinaudotų ir kiti degalinių tinklai.
"Taip pat reikia apie šiuos procesus informuoti visuomenę, savivaldybes, policiją, saugos tarnybas bei kitas institucijas, kurios rūpinasi visuomenės saugumu", - teigė M.Palijanskas.
Konferencijoje užsienio šalių patirtį perteikė Didžiosios Britanijos organizacijos, siekiančios mažinti nusikaltimų riziką degalinėse, "British Oil Security Syndicate" vykdantysis direktorius Kevinas Eastwoodas.
Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje veikiančios degalinės dėl nusikaltimų per metus patiria 60 mln. svarų sterlingų nuostolių. Didžiąją dalį - 41 mln.- sudaro neteisėti atsiskaitymai kreditinėmis kortelėmis, 12 mln. svarų stelingų žalos padaro už degalus nesumokantys ir nuvažiuojantys vairuotojai.
