"REGNUM" teigė, jog sprogmenys rasti prie geležinkelio linijos Usovo- Maskva-Belorusskaja pervažos vamzdyje po kelio važiuojamąja dalimi.
Pasak teisėsaugininkų, kuriais remiasi agentūra, išvakarėse specialiosios tarnybos gavo informacijos, kad rengiamas pasikėsinimas į pirmuosius valstybės asmenis.
"REGNUM" taip pat pranešė, jog dėl incidento Rusijos prezidentas antradienį atvažiavo į savo užmiesčio rezidenciją kitu keliu - Naujuoju Rygos plentu.
Tačiau S.Deviatovas pažymėjo, kad žinių, kokiais maršrutais važiuoja prezidento kortežas, spaudai niekada nebuvo pateikta ir nepateikiama, "todėl informacija kai kuriose žiniasklaidos priemonėse apie prezidento kortežo maršruto pakeitimą neturi pagrindo".
Žinomi trys ankstesni pasikėsinimai į prezidentą V.Putiną.
Pirmasis, pasak S.Deviatovo, buvo rengiamas 2000 metų vasario 24 dieną per Anatolijaus Sobčiako laidotuves Sankt Peterburge.
Jį rengė "ne psichopatas, o konkreti organizacija". Pasikėsinimas buvo sužlugdytas "saugumo priemonėmis, kurios labai skyrėsi nuo standartinių". Tada pirmą kartą buvo paskelbta, kad šios priemonės galios, kol nebus panaikintas grėsmės šaltinis - "pralaimėję kariškiams susirėmimą čečėnų vadeivos", pranešė S.Deviatovas.
Antrasis pasikėsinimas į Rusijos prezidentą buvo rengimas Jaltoje per neformalų NVS šalių vadovų susitikimą, kuris vyko 2000 metų rugpjūčio 18-19 dienomis. Kaip pranešta, informacija apie pasikėsinimą į prezidentą buvo gauta iš užsienio. Buvo sulaikyti keturi čečėnai ir keli išeiviai iš Artimųjų Rytų.
Paprastai informacija apie pasikėsinimus į valstybių vadovus yra griežtai įslaptinta. Pavyzdžiui, 1990 metų duomenys apie pasikėsinimą į SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą Jungtinėse Valstijose buvo sužinoti tik 2000 metų pavasarį. Bet per Jaltos susitikimą tokių pranešimų pateko į žiniasklaidą, ir Rusijos specialiosios tarnybos buvo priverstos pareikšti, kad žinojo apie rengiamą pasikėsinimą į V.Putiną.
Trečiasis pareiškimas apie rengiamą pasikėsinimą į prezidentą V.Putiną buvo padarytas 2001 metų spalį.
Tada Azerbaidžano specialiosios tarnybos pranešė, jog joms pavyko užkirsti kelią pasikėsinimui į į V.Putiną, kuris turėjo būti į vykdytas per jo oficialų vizitą į Baku sausio 9-10 dienomis. Kaip pareiškė Azerbaidžano nacionalinio saugumo ministras Namikas Abasovas, teroro aktą prieš Rusijos prezidentą turėjo įvykdyti Irako pilietis Kajanas Rostamas.
Azerbaidžano specialiųjų tarnybų duomenimis, atvykęs 1999 metų pabaigoje į Baku K.Rostamas buvo išėjęs parengimą stovyklose Afganistane, turėjo ryšių su čečėnų kovotojais, susijusiais su trijų britų ir Naujosios Zelandijos piliečio nužudymu Čečėnijoje beveik prieš dvejus metus. Azerbaidžane įvyko uždaras šio teroristo teismas. Ir tik sausį buvo sužinota, kad pasikėsinti buvo rengiamasi į V.Putiną. Irako ekstremistas gavo 10 metų laisvės atėmimo.
Pranešimą apie rengiamą pasikėsinimą į V.Putiną Azerbaidžano specialiosios tarnybos gavo prieš 3-4 mėnesius iki jo vizito į Azerbaidžaną. Buvo laiku atsižvelgta į šią operatyvinę informaciją rengiant Rusijos ir Azerbaidžano vadovų susitikimą, ir tai padėjo užtikrinti visišką aukšto svečio saugumą.
