"Būtina rengti įstatymų bazę, perėjimui prie profesionalios kariuomenės, kurios steigimo iš mūsų reikalaus ir narystė pasikeitusioje NATO", - teigė jis. Anot E.Gentvilo, jau nuo 2006 metų Lietuva galėtų turėti mažesnę, bet geriau parengtą profesionalią kariuomenę.
Jis įsitikinęs, kad per metus kariuomenės šauktiniai tikrai nespėjami parengti tarnybai NATO daliniuose, o profesionali kariuomenė gali tapti patrauklia karjera tūkstančiams Lietuvos piliečių, todėl nenorintys tarnauti nebus verčiami slapstytis ar papirkinėti medikus, siekiant išvengti tarnybos.
"Šauktinių turėtų nebelikti, kadangi jie tikrai negalės atitikti tarptautinių karinių standartų", - tvirtino liberalas, primindamas, kad šių metų vasarą NATO generalinis sekretorius George'as Robertsonas (Džordžas Robertsonas) Aljanso valstybes ir šalis kandidates paragino pereiti prie profesionalios kariuomenės.
E.Gentvilo teigimu, būtina jau dabar Seimo lygiu nuspręsti, jog nuo 2005 ar 2006 metų visos Lietuvos ginkluotosios pajėgos bus perorganizuotos profesionaliais pagrindais. Jis ragino Seimą kuo skubiau rengti profesionalios kariuomenės įstatymus, aiškiai nusakančius Lietuvos kariuomenės naujus uždavinius, dalyvavimą tarptautinėse misijose ir kariškių socialines garantijas.
E.Gentvilas siūlo kurti maždaug dvylikos tūkstančių profesionalų kariuomenę, kurios išlaikymas, praėjus pirminiam tokių karo pajėgų kūrimui, būtų pigesnis nei dabar turimos šauktinių kariuomenės. Tam, kad būtų įtvirtintas profesionalios kariuomenės formavimo principas, reikėtų keisti šalies Konstituciją.
Konstitucijos 139 straipsnis numato, kad Lietuvos valstybės gynimas yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, ir įstatymo nustatyta tvarka piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją tarnybą.
Sumanymą keisti pagrindinį šalies įstatymą gali pateikti ketvirtadalis Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų. Seime Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir tvirtinamos du kartus.
Liberalų duomenimis, apie pusę Vakarų Europos valstybių turi profesionalias arba iš dalies profesionalias karines pajėgas. Didžioji Britanija, Airija, Belgija, Olandija yra visiškai atsisakiusios šauktinių privalomosios tarnybos, o Prancūzija, Italija, Ispanija jau kuria profesionalią kariuomenę.
E.Gentvilas taip pat teigė, kad Lietuva turi galvoti ir apie tai, kaip ji pati išnaudos NATO narystę. "Turime kurti labai aiškius ir specializuotus projektus. Pavyzdžiui, nedelsiant reikia suformuluoti pasiūlymą, kaip panaudoti Zoknių oro uostą NATO tikslais", - teigė jis, pridurdamas, kad NATO kariams reikia tinkamų oro uostų ir poligonų.
Praėjusią savaitę Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Lietuva, o taip pat Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija gavo pakvietimą prisijungti prie Aljanso.
Prisijungimo prie Aljanso derybos turėtų pasibaigti įstojimo protokolų pasirašymu kitų metų kovą. Stojimo procesas turėtų būti baigtas 2004 metų pavasarį, stojimo sutartį ratifikavus NATO šalių parlamentams. KAM duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 13 tūkstančių karių, iš jų - 6 tūkstančiai šauktinių.
