15 šalių blokas nori panaikinti kliūtis prieš gruodžio 12-13 dienomis Kopenhagoje vyksiantį suvažiavimą, kuriame šalys kandidatės bus formaliai pakviestos prisijungti prie ES nuo 2004 metų pradžios.
Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija ir Slovėnija derasi dėl didesnės paramos žemės ūkiui.
Europos Sąjungos ir jai pirmininkaujančios Danijos pareigūnai sakė, kad didžioji dalis Danijos siūlomų pinigų - 900 mln. eurų (3,108 mlrd. litų) - leis šalims kandidatėms įvykdyti prisijungimo prie ES Šengeno sutarties dėl sienų kriterijus.
Ši sutartis panaikino sienas tarp joje dalyvaujančių šalių. ES nori užsitikrinti tinkamą naujosios savo sienos, besiribojančios su Rusija, kontrolę, kad būtų išvengta žmonių ir narkotikų kontrabandos.
Likusi pinigų dalis bus skirta šalių kandidačių, tokių kaip Lenkija, žemdirbiams paremti, nes jų balsai bus lemiami balsuojant "už" referendumuose dėl narystės ES.
Finansiniai pasiūlymai, įskaitant ir tam tikrą plėtros grafiko vėlavimą, dėl kurių ES šalių narių užsienio reikalų ministrai susitarė lapkričio 18 dieną, iš karto sulaukė Lenkijos kritikos. Ši šalis teigia esanti nepatenkinta paramos žemės ūkiui dydžiu.
Šalys kandidatės yra nusivylusios ir ES siūlomu tiesioginės paramos žemdirbiams didinimo grafiku. ES siūlo jiems suteikti 25 proc. dabartinio ES mokėjimų vidurkio lygio, kuris 2013 metais išaugtų iki 100 procentų.
Nors naujasis Danijos pasiūlymas grafiko neliečia, šaltinių teigimu, kandidatėms 2004 metais bus leista padidinti jų pačių paramą žemės ūkiui iki 40 proc. dabartinio ES lygio. Joms taip pat bus leista padidinti kvotas pienui ir javams, kaip ir reikalauja šalys kandidatės.
Pareigūnai teigė, jog ES taip pat akcentuos finansinę naudą iš vėlesnio priėmimo, užsienio reikalų ministrams susitarus, jog naujos narės į ES bus priimamos ne nuo 2004 metų sausio 1-osios, o nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos.
Keturių mėnesių delsimas reiškia, jog šalys kandidatės į ES biudžetą mokės trečdaliu mažiau, tačiau, nepaisant to, gaus visą paramą. Danijos pasiūlymas su ES ambasadoriais buvo aptartas pirmadienio vakare ir šalims kandidatėms pristatytas antradienį.
Šaltinių teigimu, kai kurios dabartinės ES narės buvo nepatenkintos papildomų pinigų siūlymu. Tačiau ES narės supranta, jog laiko iki Kopenhagos suvažiavimo lieka nedaug.
Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas) prieš savaitę perspėjo, kad egzistuoja "reali rizika", jog ES kitą mėnesį nespės užbaigti derybų. "Visos šalys kandidatės turi daryti viską, kas tik įmanoma, kad esami klausimai būtų išspręsti laiku", - sakė jis.
Kitu atveju "egzistuoja reali rizika, kad jos nespės pabaigti derybų iki Kopenhagos suvažiavimo", teigė A.F.Rasmussenas ir pridūrė, jog "garantijų nėra".
