aA
Europos Komisija iš esmės sutiko su Lietuvos prašymu suteikti septynerių metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu šalis galės riboti žemės ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimą užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vagos
Principinis sutarimas pasiektas antradienį Briuselyje vykusiame neformaliame Lietuvos ir EK derybininkų susitikime, pranešė Europos komitetas.

Susitikime EK Lietuvai pasiūlė tą patį variantą, kaip ir kitoms kandidatėms - siekiant išvengti diskriminacijos, numatoma, kad pereinamasis laikotarpis nebus taikomas ES šalių ūkininkams, kurie gali įrodyti, kad ne mažiau kaip 3 metus gyvena ir ūkininkauja Lietuvoje.

Lietuva dėl laisvo kapitalo judėjimo derybinio skyriaus preliminariai derėtis su ES baigė pernai, neprašydama pereinamojo laikotarpio.

Tačiau nesant pakankamo politinių partijų sutarimo, siekiant priimti Konstitucijos pataisas, reglamentuojančias žemės pardavimą, Lietuva šią vasarą pakeitė savo derybinę poziciją ir paprašė atnaujinti derybas laisvo kapitalo judėjimo skyriuje.

Europos Sąjungos principinis pritarimas pereinamajam laikotarpiui, Seimo pirmininko pavaduotojo Vytenio Andriukaičio, nuomone atveria kelią Seime surengti antrąjį balsavimą dėl minėtųjų Konstitucijos pataisų.

"Mano nuomone, balsavimas turėtų įvykti kaip galima greičiau - gruodžio arba sausio mėnesiais. To reikia ir mūsų pačių žemdirbiams bei juridiniams asmenims", - BNS telefonu iš Briuselio sakė V.Andriukaitis.

Konstitucijos pataisomis įteisinamas ne tik dirbamos žemės pardavimas užsieniečiams, bet ir juridiniams Lietuvos asmenims bei savivaldybėms. Seimas dėl Konstitucijos pataisų priėmimo turi balsuoti du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.

Pirmasis balsavimas dėl minėtų Konstitucijos pataisų priėmimo įvyko šių metų kovą. Tuomet joms buvo pritarta daugiau kaip šimtu balsų. Seime iš viso yra 141 parlamentaras.

Euroderybininkų susitikime ES pirmininkaujanti Danija pateikė taip pat Lietuvai palankų pasiūlymą dėl finansinių įmokų į ES biudžetą, kuris leis sumažinti Lietuvos finansinę naštą.

Pagal šį siūlymą pirmaisiais narystės metais Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2004 metais sudarytų 122 milijonus eurų, tačiau Lietuvai būtų išmokėta 35 milijonų eurų kompensacija.

"Tai yra gana geras pasiūlymas. Dabar mes atliksime skaičiavimus, kaip tai pagerins Lietuvos biudžeto situaciją", - sakė Petras Auštrevičius. Lietuva pirmaisiais narystės metais iš įvairių ES fondų gautų 428 mln. eurų finansinę paramą.

Šis derybininkų susitikimas buvo vienas iš paskutinių iki gruodžio 12-13 dienomis planuojamos dešimties kandidačių derybų su ES pabaigos.

Šiuo metu Lietuva su ES yra baigusi derėtis dėl 28 iš 31 derybinio skyriaus. Iki gruodžio vidurio lieka suderinti Žemės ūkio, Finansų ir biudžetinių nuostatų skyrius bei Kitų klausimų skyrių, į kurį gali patekti visa, ko neapėmė nė vienas derybinis skyrius.

Lietuva ketina tapti visaverte ES nare 2004-aisiais metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.