Strategiją kūrę ekspertai Paulius Senūta, Gintaras Šeputis, Jonas Blinstrubas, Arūnas Užupis, Marius Lukošius ir jiems vadovavęs Laurynas Bučalis tąkart aiškino, kad idėja nėra utopinė.
Kaip pavyzdį jie pasitelkė Bombėjų, paprašiusį save vadinti „Mumbai“. Kaip vieną pavyzdžių jie pateikė Kroatiją, kurią dar prieš 15 metų lietuviai vadino „Chorvatija“. Be to, pavarčius įvairių laikotarpių žemėlapius esą matyti, kad tos pačios valstybės vadinamos kitais vardais.
Strategijos kūrėjai sakė netyrę, ar iš tiesų vardas „Lithuania“ labai prastas, tačiau jiems pavadinimas netinkamas pasirodė iš šių dalykų: žodį sudaro 5 skiemenys, viduryje yra garsas „th“, kuris neanglakalbiui sunkiai ištariamas.
Pasiūlė iš neturėjimo ką veikti?
„Šnekama apie anglišką pavadinimą, o mes esame Lietuvių kalbos komisija. Jeigu kas nors siūlytų keisti lietuvišką pavadinimą, mes jau seniai būtume į diskusijas įsitraukę. O dabar sakydami, kad reikia ar nereikia, mes laikysimės nuošalyje. Nes nematome reikalo nei pritarti, nei šito pavadinimo keisti“, - DELFI sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.
Pasak jos, labai keista, kad siūloma keisti anglišką šalies pavadinimą, tačiau nieko nesakoma dėl prancūziško ir vokiško. I. Smetonienė svarstė, kad galbūt anglui visai lengva ištarti „Lithuania“ ir tik lietuviams atrodo, kad sunku.
„Vokiečiai nesako, kad jūs tarkite pavadinimą taip, kaip mes tariame. Mes turime tradicinius vietovardžius, ir tiek. Yra miestų pavadinimų, kuriuos mes visai kitaip tariame, ir niekas mums neliepia, o čia labai keista situacija - priversti vieną tautą tarti kitaip“, - kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.
I. Smetonienė aiškina, kad nė vienai tautai nesame nurodę, kaip mus reikėtų vadinti. Štai latviai lietuvius vadina „leišiais“ ir kai kas mano, kad tai – pasityčiojimas. Pašnekovė teigė, kad visi vietovardžių pavadinimai susiklosto tradiciškai. „Smerkti, peikti arba siūlyti keisti – labai keista. Atrodo, kad nėra ką veikti“, - reziumavo I. Smetonienė.
Daliai pasaulio Birma ir liko Birma
Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Geografų draugijos vadovas Ričardas Baubinas irgi mano, kad šalies vardo keitimo imtis nereikėtų. „Tada prasidės taip, kad turėsime pamiršti Vokietiją ir kalbėti apie „Germaniją“, nors vokiečiai tai paminėjus labai įsižeidžia“, - sakė R. Baubinas.
Jis aiškina, kad kas penkerius metus rengiamuose Jungtinių Tautų geografinių pavadinimų komisijos tarptautiniuose simpoziumuose bandoma susitarti dėl geografinių pavadinimų. Čia vienai jūrai kartais siūloma per 300 skirtingų pavadinimų, tad jų suderinti neįmanoma. „Jeigu ir pasiseka juos suderinti vakare, tai ryte situacija pasikeičia“, - sakė R. Baubinas.
Antai Šiaurės ir Pietų Korėjos niekaip nesutinka, kad Japonų jūra vadintųsi Japonų jūra.
Kaip šalies pavadinimo keitimo pavyzdį jis pasitelkė Birmos atvejį – daugelį metų čia įvesta karinė diktatūra sumanė pakeisti šalies ir sostinės pavadinimą, o paskui sostinę dar ir perkėlė į kitą vietą.
Taip Birma tapo Mianmaru, buvusi sostinė ir didžiausias šalies miestas Rangūnas tapo Jangonu, o naujoji sostinė istoriniame šalies centre oficialiai dabar vadinasi Neipidas.
„Pati valstybė save visur pristato kaip Mianmarą. Tačiau Didžioji Britanija ir kai kurios kitos šalys, motyvuodamos nepripažįstančiomis karinio režimo, yra oficialiai pareiškusios, kad nepripažįsta ir pakeisto šalies pavadinimo, tad ir toliau vadina Birma“, - aiškino geografas.
R. Baubinas sako, kad tokių pavyzdžių – nemažai. Štai latviai, pasak jo, vadina rusus ir Rusiją „krieviais“, kas išvertus reiškia „kreivus“ – ne tokius, kaip mes. „Pradėkime kaitalioti šituo požiūriu – gausis chaosas. Man regis, nusistovėjusi tvarka – tinkama“, - sakė R. Baubinas.
Jis aiškino, kad vardo keitimo sprendimai gali būti priimami šalies viduje, tačiau kitas klausimas, ar jie bus priimami visuomenės. Tai rodo Birmos pavyzdys – vardo keitimą priėmė šalies valdžia, tačiau ne pasaulio bendruomenė.
R. Baubinas atkreipė dėmesį, kad tokios šalies kaip „Gruzija“ būti taip pat neturėtų – šį pavadinimą šaliai suteikė ją užgrobusi Rusijos imperija. Pasak jo, gruzinai savo šalį vadina „Sakartvela“, mat du trečdaliai gyventojų – kartvelai. „O mes „beždžioniaujame“ ir vadiname pagal carinės Rusijos imperijos geografinius duomenis“, - teigė geografas.
Susiklostė istoriškai
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai galima padaryti“, - sakė Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros vedėja Inesa Šeškauskienė. Pasak jos, tokiu atveju geriau ne trumpinti, o rašyti lietuvišką šalies pavadinimą.
Tikindama, kad idėja nėra pati geriausia, I. Šeškauskienė pasitelkė Suomijos pavyzdį: Suomija, save vadinanti „Suomi“, angliškai vadinasi „Finland“. Tai, pasak jos, visiškai skirtingi žodžiai ir daug kam nesuprantamos sąsajos.
Šiuo atžvilgiu itin keista ir Vokietija, nes jos pavadinimas kitomis kalbomis vis skiriasi: „Germany“, „Germanija“, „Alemane“.
„Ką darysi – taip yra, istoriškai susiklostė. Kalbos yra kalbos, jos turi savo gyvenimą, kartais negali to reguliuoti“, - teigė katedros vedėja.
Drąsi šalis – tik kabutėse
R. Baubinas pridūrė labai skeptiškai vertinantis ir „drąsios Lietuvos“ idėją. „Beprecedentinis atvejis pasaulyje – tik labai „drąsi“ šalis gali minėti teroristinio akto tūkstantmetį, kai misionierius, rašytojas, vienuolis Brunonas, kuoka gavęs per galvą, buvo palydėtas į aną pasaulį. Be to, lietuviai jam galvą nukirto ir įmetė į upę. Dėl tokio žiaurumo ir banditizmo Lietuvos vardas ir atsirado pirmą kartą. O dabar su baisiu patosu minime šitą faktą“, - aiškino geografas.
Todėl pasak jo, Lietuvą „drąsia“ šalimi galime vadinti tik kabutėse.
Pašnekovas prisimena, kad prieš keletą metų šalies vardo keitimo idėją buvo iškėlę ir estai. Šią idėją parlamente oficialiai iškėlė viena partija. Kadangi tuo metu buvo labai svarbus Estijos ryšys su Suomija – „Finlandia“ - buvo iškelta idėja Estiją pavadinti „Estlandija“.
Pasal R. Baubino, Estija, Latvija ir Lietuva kai kam asocijavosi su neaiškia provincija, tad norėta, kad asocijuotųsi su Šiaurės šalimis, pirmiausia – su Suomija. Kilus nemažam politiniam šurmuliui, idėja nebuvo palaiminta.
