R.Melnikienė kilusi iš inteligentų, mokytojų, šeimos. Baigusi vidurinę mokyklą ji įstojo į ėemės ūkio akademiją, studijavo ekonomiką. Dirbo Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institute. Kai ši įstaiga buvo reorganizuota į Ekonomikos ir privatizacijos institutą, dirbo Nuosavybės santykių transformavimo skyriuje moksline bendradarbe.
Vėliau buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė. Įkūrė moterų verslininkių ir vadybininkių draugiją. Iki šiol - jos pirmininkė. 2000-ųjų Seimo rinkimai pakoregavo R.Melnikienės gyvenimą. Kaip ir dauguma centristų, apžavėtų kylančiais bei aukščiausiais partijos reitingais, taip ir ji pasikliovė rinkimų sėkme: balotiravosi Alytaus miesto apygardoje ir tikėjosi čia įveikti varžovus.
Partijos sąraše buvo įrašyta pirmajame dešimtuke. Iki rinkimų tikėdama rinkimų pergale su kolegomis dalijosi valdžios postus. R.Melnikienei švietė finansų ministrės portfelis. Kolegos jai buvo skyrę ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas. Viltys ir iliuzijos žlugo spalio 8-ąją.
R.Melnikienė antrąją savo darbo dieną sutiko LŽ duoti interviu.
- Ar teko būti bedarbe?
- Neteko. - Ką veikėte pasibaigus Seimo rinkimams?
- Iš karto įsteigiau privačią įmonę, tad dirbau. Ir mokiausi - gyniau daktaro disertaciją. Apgynusi ieškojau darbo ir šit sulaukiau pasiūlymo tapti viceministre.
