Vienas užsienio turistas Lietuvoje išleidžia vidutiniškai 843 Lt: vienas britas - 3358 Lt, australas - 2978 Lt, amerikietis - 2302 Lt, norvegas - 1426 Lt, vokietis - 1215 Lt, suomis - 812 Lt, rusas - 676 Lt. Beje, prieš porą metų rusai Lietuvoje išleisdavo po 1010 Lt.
Turizmo specialistai mini, kad turistų srautai į Lietuvą sumažėjo dėl kelių priežasčių: esą sumažėjo Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių trauka vienadieniams turistams iš Rusijos ir Baltarusijos; be to, mažėja informacijos apie Lietuvą, kaip patrauklią turizmo šalį, o pačioje Lietuvoje taip pat per mažai informacinių centrų ir įvairių nuorodų užsieniečiams.
Jiems Lietuva - svetima šalis. Turizmo departamento direktorius Alfredas Šlekys apgailestauja, kad dėl lėšų stygiaus nepavyko išleisti net jokio pažintinio leidinio apie Lietuvą ir nuvežti jo į Hanoveryje vykusią parodą “Expo 2000”. Ten būtų buvę galima dalinti šiuos leidinius ir taip vilioti potencialius turistus.
Nors Lietuva ir nesistengia privilioti turistų, vis daugiau žmonių Lietuvos aplankyti atvyksta iš ekonomiškai stiprių valstybių - Suomijos, Vokietijos, Švedijos, Olandijos bei Japonijos. Bet vis dėlto čia pirmauja kaimyninė Latvija, kurios gyventojai, mūsų šalyje turintys komercinių interesų, sudaro apytiksliai trečdalį visų per tris ketvirčius Lietuvoje apsilankiusių turistų.
Rusijos dienraščio "Delovoj Peterburg" teigimu, Rusijos piliečiai iš trijų Baltijos valstybių dažniausiai lankose Lietuvoje, rečiausiai - Latvijoje. Lietuvą kasmet aplanko vidutiniškai po milijoną rusų. Dažniausiai užsieniečiai vyksta į Vilnių, Nidą, Palangą, Trakus. Kai kurie Amerikos turizmo leidiniai skelbia, kad Vilnius tapo viena iš 26 sparčiausiai augančių turistinių vietovių. Lietuvos sostinė dažnai vadinama "Baltijos Praha".
Tiesa, užsienio šalių turistai dažniausiai skundžiasi svetingumo stoka. Dar dvi išliekančios problemos - tualetai ir galimybė susikalbėti su vietiniais gyventojais. Be to, tiek sostinėje, tiek kituose miestuose, ar provincijoje labai stinga nuorodų užsieniečiams.
Tuo tarpu lietuvaičiai, priešingai, keliauja daugiau. Nepaisant gana prastos Lietuvos ekonominės situacijos, mūsų šalies gyventojai į užsienio šalis vyksta dažniau nei praėjusiais metais, tačiau pažymėtina, kad išlaidauja mažiau. Devynių mėnesių statistiniai duomenys rodo, kad šiemet per tris ketvirčius į užsienį išvyko 2,808 mln. Lietuvos gyventojų. Tokiu pačiu metu pernai - 6,8 proc. mažiau, arba 2,628 mln. žmonių.
Na, o kokios turizmo tendencijos kitose šalyse ir visame pasaulyje. Pernai pasaulio turizmo apimtys padidėjo 3,2 proc. Didžiausio turistų antplūdžio susilaukė Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Iš viso visame pasaulyje užsienio valstybėse apsilankė 657 milijonai turistų, o turizmo bendrovių įplaukos iš turistinių kelionių sudarė 455 milijardus dolerių.
Turistų antplūdis pernai į Singapūrą padidėjo 11 proc., į Japoniją - 9,6 proc., į Pietų Korėją - 9,6 proc., į Honkongą - 9 proc., į Malaiziją - 8 proc., Kiniją - 7,9 proc., o į Tailandą - 5,6 proc. Tarp kitų turistų pamėgtų vietovių buvo Centrinė Amerika, kurioje apsilankiusių turistų skaičius padidėjo 23 proc., Artimieji Rytai (17,5 proc.), Pietų Amerika (10 proc.) ir Afrika (9 proc.).
Kai kuriose Europos valstybėse turistų srautai sumažėjo: Vengrijoje apsilankiusių turistų skaičius sumažėjo 13,8 proc., Lenkijoje - 4,5 proc. Tuo tarpu Estijoje apsilankiusių užsieniečių skaičius praėjusiais metais padidėjo 10,3 proc., Latvijoje - 5,8 proc.
