JT rezoliucijoje dėl misijos Kosove teigiama, kad ši provincija lieka pavaldi Jugoslavijos suverenumui, tačiau visai neužsimenama, kad ji esanti Serbijos dalis. Manoma, jog galimi trys Kosovo ateities variantai - nepriklausoma etninių albanų dominuojama valstybė, viena Jugoslavijos federalinių respublikų, turinti visišką autonomiją, arba Serbijos provincija.
V. Koštunica nekalbėjo apie savo poziciją dėl Kosovo, tačiau žadėjo užtikrinti demokratiją visoje Jugoslavijoje. Jis sakė, kad ginant ir ugdant jauną Jugoslavijos demokratiją, jai reikalingas užsienio kapitalas. "Naujas demokratines institucijas Jugoslavijoje reikia įtvirtinti reikiama ekonomine pagalba", sakė V. Koštunica. Pasak jo, Italija supranta šį poreikį ir padeda jį patenkinti.
Anksčiau V. Koštunica susitiko su Italijos prezidentu Carlo Azeglio Ciampi (Karlu Adzelju Čampiu) ir premjeru Giuliano Amato (Džulianu Amatu). Jie sveikino Jugoslavijos žengimą į demokratiją ir žadėjo Italijos paramą bei investicijas. Abiejų šalių UR ministrai pasirašė nemažai ekonominių susitarimų, įskaitant susitarimą ginti ir skatinti viena kitos ekonomines investicijas.
Stačiatikybę išpažįstančios šalies vadovas V. Koštunica iš parlamento nuvyko audiencijos pas popiežių Joną Paulių II. Prezidentas Koštunica "išreiškė norą dirbti dėl taikos Jugoslavijoje ir Balkanuose", pareiškė vyriausiasis Vatikano atstovas spaudai Joaquinas Navarro-Vallsas (Choakinas Navaro-Valsas).
Per derybas buvo aptartos Šventojo sosto pastangos "per šiuos sunkius ir tragiškus metus". Popiežius ir prezidentas "linkėjo, kad sprendžiant šią situaciją būtų pasiektas protų sutikimas ir socialinė ramybė", pridūrė atstovas.
