Jis kaltinamas Prancūzijos teritorinių vandenų tarša. Tačiau posėdis gali ir neįvykti, jeigu Lietuva pareikalaus bylą perduoti mūsų šalies teismų instancijoms.
Jį įtarė tyčia išliejus naftos produktus. Iš karinio lėktuvo greta laivo pastebėta 37 kilometrų ilgio ir 50 metrų pločio naftos dėmė.
Laivą sulaikė. Bresto uoste jis stovėjo parą, kol savininkas už jį sumokėjo reikalaujamą 400 tūkstančių eurų (1,38 milijono litų) užstatą. Tik po to jis galėjo tęsti nutrauktą reisą į Graikiją.
Panašų įvykį 2004 metų spalį tos pačios Prancūzijos vandenyse patyrė Lietuvos motorlaivis „Kapitonas Kaminskas“. Jūrų aviacija pastebėjo 7 km ilgio ir 150 m pločio naftos dėmę.
Nors greta buvo dar du laivai, kaltinimai išliejus naftos produktus pateikti Lietuvos kapitonui. Bresto teismas jį pripažino kaltu ir skyrė 200 tūkst. eurų baudą.
Ją sumokėjo draudimo kompanija, nes laivas nuo tokių atvejų buvo apdraustas.
Tuomet Lietuva pagal JTO Jūrų teisės konvenciją pareikalavo šią bylą perduoti svarstyti Lietuvos teismų instancijoms.
Tačiau pavėlavo, teismas jau buvo prasidėjęs. Kapitono advokatai tvirtino, kad Lietuvos URM nusiųsta nota buvo surašyta be „deramo atkaklumo“.
Tuomet Prancūzija atsisakė bylą perduoti Lietuvai.
Tuo tarpu analogiškoje padėtyje atsidūrę Maltos ir Norvegijos motorlaivių kapitonai sulaukė savo valstybių paramos ir teismo išvengė.
Autoritetingas leidinys „Lloyd’s List“ rašė, jog „Prancūzijos teisėsaugai susidarė įspūdis, kad Lietuvos valdžia nepanoro imtis šios bylos tyrimo“.
Tikriausiai prisimindami šią istoriją, valdininkai dabar veikia ryžtingiau.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorė Lina Virvilienė sakė, kad ministras Arūnas Kundrotas pavedė įsteigti tarpžinybinę incidento su „Vytautu“ tyrimo grupę.
Ją turi sudaryti Susisiekimo, Aplinkos apsaugos, Užsienio reikalų, Teisingumo ministerijų bei Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai.
Tarpžinybinės grupės pateiktos išvados taps tolimesnių diplomatinių veiksmų „Vytauto“ kapitono bylą iš Prancūzijos perduodant Lietuvai pagrindu.
