Apie nepalankią ministrei padėtį liudija ir mažumos Vyriausybę remiančių opozicinių konservatorių vieši pasisakymai vertinant V.Blinkevičiūtės atsakymus į Seimo narių klausimus antradienio posėdyje.
„Klausant ministrų atsakymų mane nustebino V.Blinkevičiūtės kalba, iš kurios turėjome suprasti, kad „Alitos“ privatizavimas kone geriausias per visą privatizavimo istoriją“, - teigė konservatorių lyderis Andrius Kubilius, pasigedęs ministrės atsakymuose nuoširdumo.
Pati V.Blinkevičiūtė, ne kartą savo kalboje pabrėžusi socialinę „Alitos“ privatizavimo naudą, teigė kalbėjusi nuoširdžiai ir atsiprašė tų, kuriems pasirodė priešingai.
Kitų Seimo opozicinių frakcijų atstovai - liberaldemokratų, socialliberalų, Liberalų sąjūdžio - taip pat neoficialiai patvirtina greičiausiai balsuosią už nepasitikėjimą V.Blinkevičiūte.
Slaptas balsavimas dėl keturiems ministrams pareikštos interpeliacijos numatytas trečiadienį - per paskutinį Seimo pavasario sesijos posėdį.
Atsakydami į interpeliacijos klausimus, keturi buvusios Algirdo Brazausko vadovautos Vyriausybės ir dabartinės premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nariai, kartojo 2003 m. balsuodami dėl „Alitos“ jautęsi teisūs ir balsavę teisingai bei pagrįstai.
Padarytos žalos valstybei ministrai taip pat nenorėjo pripažinti, teigdami, jog „Alita“ šiuo metu yra pelningai dirbanti įmonė.
„Arkliavagiai, kyšininkai, korupcija - šie šiandieną Seime pasakyti žodžiai nieko bendro neturi su Vyriausybės sprendimu, priimtu 2003 metais. Nemanau, kad būtų garbingiausia atsistatydinti ir pasirinkti patį lengviausią kelią išeiti kartu su visais jumis (Seimo nariais - DELFI) atostogų“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė.
„Visos Seimo frakcijos turi balsuoti ne dėl to, ar Vyriausybės svyruos, ar ne, bet dėl to, ar įstatymus galima pažeisti, ar negalima“, - antradienį sakė interpeliaciją ministrams inicijavusios opozicinės Darbo partijos vadovas Kęstutis Daukšys.
Kai kurie parlamentarai neoficialiai užsimena, jog dalies parlamentarų nemalonės gali sulaukti ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, tačiau jo atstatydinimas kol kas vertinamas kaip mažiau realus.
DELFI primena, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos" privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir VTF.
Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą" valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. Lt negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju „Bosca".
Komisija nustatė, kad atsakingais asmenimis padarius valstybei žalą dėl „Alitos" privatizavimo yra VTF ir buvęs jo generalinis direktorius Povilas Milašauskas, Turto fondo valdyba ir jos pirmininkas Gediminas Rainys, Viešojo konkurso komisija „Stumbrui", „Alitai" ir „Anykščių vynui" privatizuoti, Privatizavimo komisija ir Vyriausybė, kuri 2003 metais pritarė „Alitos" privatizavimui. Šias išvadas patvirtino Seimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad VTF neteisėtai iš „Alitos" privatizavimo konkurso pašalino L. Boscą, kuriam iš valstybės biudžeto priteista 1,7 mln. Lt. Generalinė prokuratūra šiuo metu taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto L. Bosca pašalinimo iš „Alitos" viešo privatizavimo konkurso, kuriuo buvo padaryta didelė žala valstybei.
Gegužės pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog Vyriausybės 2003 metų nutarimas, kuriuo pritariama „Alitos" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimui, prieštarauja Konstitucijai.
KT nustatė, kad nutarimas taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai, kad su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 proc., gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.
Geriausią konkursinį pasiūlymą pirkti „Alitos" akcijas pateikė Italijos verslininkas Lugiterzas Bosca, už akcijų paketą pasiūlęs 90, 7 mln. Lt, o antrąją vietą užėmė UAB „Eugesta" ir UAB „Vinvesta". Viešo konkurso komisijai konstatavus, kad L. Bosca per nurodytą laiką neatvyko parafuoti „Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, buvo pasiūlyta valstybės įmonei Valstybės turto fondui (VTF) panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti sprendimus dėl tolesnės „Alitos" privatizavimo eigos.
Į derybas buvo pakviesti ketvirti pagal eilę konkurso dalyviai. Dabartinių vadovų konsorciumas pateikė 57, 55 mln. Lt pasiūlymą, kuris nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi beveik 37 proc. ir daugiau nei dukart viršijo įstatymo nustatytą 15 proc. dydį.
Nutarime konstatuota, kad esant tokioms aplinkybėms Vyriausybė negalėjo pritarti „Alitos" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes tai prieštaravo minėtai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai.
Į teismą kreipėsi Seimas dėl Vyriausybės 2003 metų gruodžio mėnesio nutarimo, kuriuo pritarta „Alitos" privatizavimui, jis prašė ištirti, ar bendrovės pardavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
„Alitą" privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda. Už 83,8 proc. bendrovės akcijų valstybei buvo sumokėjo 58,05 mln. Lt - 8,05 mln. Lt daugiau nei buvo pradinė pardavimo kaina.
