Kasmetinis Peterborough festivalis prasidėjo dalyvių eisena miesto gatvėmis – 11 valandą, kaip ir buvo skelbta, spalvingas įvairių tautų (indų, ispanų, kubiečių, velsiečių ir kitų) paradas pajudėjo link parko. Šių metų festivalio tema (kiekvieną kartą ji vis kita) – „Mitai ir legendos“, taigi Peterborough gatvėmis šeštadienį ėjo pasakų, legendų, romanų personažai, politiniai, kino filmų veikėjai.
Festivalio eisenoje kviesti dalyvauti vietos lietuviai, tačiau iš daugiau nei 2 tūkstančių Peterborough gyvenančių tautiečių atėjo... vos vienas kitas, taigi lietuviams Peterborough miesto šventėje atstovavo lietuviai iš Londono.
Buvęs Peterborough lietuvių bendruomenės „Vytis“ pirmininko pavaduotojas Povilas sakė, kad skelbimus apie šventę iškabino lietuviškų prekių parduotuvėse, informacijos galima buvo rasti ir bendruomenės tinklalapyje, tačiau, pasak Povilo, sudominti tautiečius, juos suburti gana sudėtinga. Jam antrino ir ponia Reda.
„Bendraminčių, norinčių kažką veikti, burtis, nėra daug, – sakė ji. – Mūsų branduolys – penkiolika žmonių“. Kiti? Jų poilsio praleidimo laikas, kaip ir daugelio į Britaniją užsidirbti atvykusių, – vienas ir visiems puikiai žinomas.
Pažadėjo, bet netesėjo
Vienas kitas tarp gatvės stebėtojų atrodė esantis lietuvis, bet, kadangi skambant lietuviškai dainai jokių emocijų nerodė, pamaniau, kad apsirikau. Kai kelios šviesiaplaukės lietuviškų bruožų moterys besišypsodamos mojavo „Augo girioj ąžuolėlis“ dainuojančiam su trispalve žengiančiam kolektyvui, nė nesuabejojau – lietuvės! Priėjau pasisveikinti, bet vietoj atsakymo į „Laba diena“ sulaukiau tik nustebusių žvilgsnių. „No, no, – purtė galvas moterys. – Mes – ne lietuvės, bet žinom, kad lietuvių šiame mieste gyvena daug“.
Su netikėtai sutikta vidutinio amžiaus lietuvių porele visgi pabendrauti pavyko. Džiaugėsi tėvynainius išvydę. Apie šventėje dalyvausiančius lietuvius sakė girdėję, bet „miglotai“. Pažadėjo į parką ateiti, drauge pabūti, tačiau daugiau jų matyti neteko.
Su lietuviais smagu?
Parke šventės dalyviai pabiro kas kur užsiimti vietų. „Saduto“ vyrai ją užėmė išdidžiai pritvirtinę trispalvę ir užkabinę tautines juostas.
Sadutiečiai kelios minutės iki 14 valandos ant „prekyvietės“ dėliojo suvenyrus ir papuošalus iš gintaro (jais anglakalbiai domėjosi labiausiai), leidinius apie Lietuvą anglų kalba, puodelius bei marškinėlius, pagamintus DBLS 60–mečiui ir kaimynystėje esančius pakvietė valandėlę praleisti su lietuviais.
Kuo toliau, tuo klausytojų daugėjo. Jie palaikė „Saduto“ aplodismentais, lingavo į dainų taktą. Sakė, kad patiko, ir buvo matyti, kad lietuvių pasirodymą giria nuoširdžiai. Tuoj pat įsijungė į šokių ir žaidimų ratelius (nė vienas kviestas neatsisakė), įdėmiai stebėjo žingsnelius, bandė juos atkartoti, juokėsi kojoms susipynus ar niekaip nepataikius į taktą.
Kas sveikino, kas muilą nešė
Tarp pirmą kartą lietuvių liaudies ratelius sukančių buvo ir garbi šventės viešnia – Peterborough merė Marion Todd. Smagiai pasišokusi merė sveikino lietuvių iniciatyvą įsijungti į miesto šventę, sakė, kad įvairioms kultūroms gyvenant kartu būtina pažinti viena kitą. M. Todd atlydėjęs miesto vicemeras gyrė lietuvių liaudies tautinius kostiumus (prieš tai pasiteiravęs, ar tai tikrai tautiniai apdarai).
Po pietų prie šventės dalyvių prisijungė ambasadorius Vygaudas Ušackas. Ambasadorius atvyko kaip tik į antrą „Saduto“ pasirodymo dalį. Ansamblio moterų prišokdintas ambasadorius V. Ušackas žiūrėjo Danielės ir Gintauto Martinkėnų lėlių spektaklį.
„Aš jį (ambasadorių, – aut. past.) per „Emigrantus“ mačiau. Ar man vaidenasi, ar čia lietuviškai dainuoja“? – išgirdau už nugaros dviejų 20-25 metų vyrukų pokalbį. Taip, sakau, lietuviškai dainuoja ir dar tautiniais drabužiais apsivilkę. Ar nepastebėjot? „Ne, nepastebėjom. Čia tautiniai? – klausė vaikinai, bet neatrodė, kad juos tai būtų pradžiuginę. – Einam iš čia, – ragino vienas kitą. – Mes nesuprantam lietuviškai“.
Spektaklyje – ne tik vaikai
Danielės ir Gintauto Martinkėnų lėlių teatras parodė du spektaklius: „Užkrosnio pasakaitės“ ir „Pasaka apie kupriuką“. Pasižiūrėti į lietuviškai, su angliškais intarpais, aktorių lūpomis prabilusias įspūdingas lėles rinkosi ir tėveliai, vedini vaikais, ir solidžios poros be vaikų, ir jaunimas. Suprasti, ką sako, vargu ar suprato, bet komiškai atrodantys pasakų personažai, išraiškinga aktorių vaidyba, gitara pritariamos dainos anglakalbę publiką sužavėjo.
Po spektaklio D. ir G. Martinkėnams keli žiūrovai priėjo pasakyti, kaip labai patiko tai, ką matė.
Lietuviai dalyvavo, nes...
Ambasadorius Vygaudas Ušackas, praėjusių metų gruodžio mėnesį viešėdamas Peterborough ir susitikęs su miesto gyventojais, išklausė jų skundus dėl netinkamo kai kurių lietuvių elgesio. V. Ušackas, atsiprašęs už tautiečių nemandagumą, su miesto vadovybe aptarė galimybes Lietuvos kultūrą bei tradicijas pristatyti ir gerąją lietuvių pusę parodyti Peterborough festivalyje.
Peterborough lietuvių bendruomenės „Vytis“ aktyviausi nariai ėmėsi iniciatyvos ir jau nuo ankstyvo pavasario bendravo su miesto valdžia. Kaip pasakojo buvęs „Vyčio“ pirmininko pavaduotojas Povilas, merija lietuvių norą dalyvauti festivalyje palaikė, tačiau iš pradžių į visą tai žiūrėjo skeptiškai. „Sakė: gerai, jūs praeisit gatve, vėliava pamojuosit – pirmam kartui pakaks, – prisiminė pokalbį su merijos atstovais Povilas. – Jie nelabai tikėjo, kad lietuviai gali parodyti kažką įdomaus“.
