aA
Europos Sąjungos (ES) vadovai sveikina demokratines permainas Kroatijoje bei Jugoslavijoje ir mano, kad jos abi vėliau gali tapti šio bloko narėmis. Tai sakoma Nicos viršūnių susitikimo išvadų projekte, kuris buvo išdalytas penktadienį, antrąją trijų dienų susitikimo dieną.
Šioms šalims siūlomos "aiškios priėmimo perspektyvos, neišardomai susietos su regioninio bendradarbiavimo pažanga", sakoma projekte, kuriame komentuojamos ES pastangos sustiprinti demokratiją Vakarų Balkanų regione.

"Regiono demokratija, susitaikymas ir bendradarbiavimas, pagrįstas pagarba tarptautiniams įsipareigojimams iš vienos pusės ir kiekvienos šių šalių suartėjimu su ES iš kitos, kartu sudaro visumą", sakoma išvadų projekte.

ES buvo kaltinama neveiklumu per šį dešimtmetį įvykusį Jugoslavijos skilimą, kurio metu kilo žiaurūs karai. Tačiau pastaraisiais metais ES ėmėsi diplomatinės lyderystės, ypač po Jugoslavijos autokrato Slobodano Miloševičiaus nušalinimo.

Siekdama sustiprinti demokratinę prezidento Vojislavo Koštunicos administraciją, ES pradėjo tiekti Jugoslavijai skubią pagalbą degalais.

Praėjusį mėnesį Kroatijos sostinėje Zagrebe buvo surengtas viršūnių susitikimas, kurio metu ES paskelbė apie 4,65 mlrd. eurų (4,17 mlrd. dolerių-16,68 mlrd. litų) pagalbos paketą Vakarų Balkanams. Šiam regionui priklauso Jugoslavija, Kroatija, Bosnija, Makedonija ir Albanija. Pagalba turi būti suteikta 2000-2006 metų laikotarpiu.

Per lapkričio mėnesį įvykusį viršūnių susitikimą Prancūzijos Marselio uostamiestyje ES paskelbė apie naują 5,35 mlrd. eurų (4,79 mlrd. dolerių-19,16 mlrd. litų) pagalbos paketą pagal Viduržemio jūros regiono partnerystės programą, kuriai priklauso daugiausia arabų šalys.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.