"Nuotaika yra gera, pykstame tik ant oro", - sakė atstovas.
Jau dešimt metų rizikingam šuoliui besiruošiantis M.Furnjė praėjusį sekmadienį helio balionu turėjo pasikelti prie Žemės atmosferos pakraščio, tačiau šuolis buvo atidėtas dėl lietaus.
Nuotykių ieškotojo grupė, laukdama absoliutaus štilio, jau savaitę Kanados prerijoje leidžia meteorologinius balionus, iš kurių kiekvienas kainuoja po 50 tūkst. dolerių. Laiko nebėra daug, nes nuo rugsėjo 15 dienos vėjas pasisuks į šiaurę ir užsidarys rekordiniam šuoliui tinkamas sezoninis langas.
Kita patogi proga tada atsirastų tik gegužę.
Netrukus po to, kai iššoks iš kapsulės, M.Furnjė turėtų išvystyti iki 1,6 tūkst. kilometrų per valandą greitį ir, lydimas garsaus driokstelėjimo, kaip viršgarsinis lėktuvas viršyti garso greitį. Laisvas kritimas truktų apie pusseptintos minutės.
Nuo pavojingų aplinkos sąlygų stratosferoje - iki minus 115 laipsnių Celsijaus oro temperatūros bei slėgio, tesiekiančio tūkstantąją dalį Žemės paviršiuje esančio slėgio, prancūzą saugos penkių sluoksnių kosmonauto kostiumas.
Jei drąsuoliui pavyktų sveikam ir gyvam pasiekti Žemę, jis iškart pagerintų tris rekordus: taptų pirmuoju žmogumi, be technikos viršijusiu garso greitį, ilgiausiai laisvai kritusiu ir išvysčiusiu didžiausią kritimo greitį.
M.Furnjė turi į ką orientuotis - 1960 metais amerikietis Džozefas Kitingeris iššoko iš 31 tūkst. 333 metrų aukščio. Amerikietis Nikas Piantanida 1965 metais žuvo bandydamas pagerinti šį rekordą: kadangi pusiaukelėje pametė deguonies kaukę, jam dėl deguonies stygiaus prasidėjo koma ir jis mirė po keturių mėnesių.
