Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.
Šengeno sutartis leidžia 15-kos ES šalių piliečių laisvai, be vizų keliauti per vizą bloko teritoriją. ES nuogąstauja, kad palikus tokį režimą ir Rusijai, iš ten plūstelėtų nusikaltėlių, nelegalių narkotikų, ginklų ir prostitucijos banga.
Maskva, nuogąstaujanti, kad Lietuvai, kaip ir Lenkijai, panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota, suaktyvino politinį spaudimą ES, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Nekintančią Lietuvos poziciją spręsti problemą nepažeidžiant Šengeno sutarties reikalavimų, patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
"Mes esame maksimaliai lankstūs, bet Šengeno sutarties rėmuose", - BNS sakė URM Informacijos ir kultūros departamento direktorius Petras Zapolskas.
Tuo tarpu, BNS šaltinių teigimu, vyriausybiniuose sluoksniuose, tačiau be URM ir Europos komiteto "palaiminimo", konfidencialiai yra svarstomos schemos, kaip palikti Rusijai jos aktyviai siekiamas iki šiol galiojančias vizų režimo išimtis.
Vienas iš aptariamų variantų - atsisakyti tranzitinių vizų traukinių keleiviams reikalavimo, jeigu Rusija pasirašys su Lietuva readmisijos sutartį ir įsipareigos be papildomų sąlygų priimti atgal traukinio keleivius, nelegaliai patekusius į Lietuvos teritoriją.
Pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad tokiu atveju Lietuvai nereikėtų investuoti didelių sumų į konsulinių įstaigų plėtrą, kuri būtina didesniam vizų kiekiui išduoti, be to, liktų pamaloninta Rusija.
Kitas aptariamas variantas - įvesti tranzitines vizas, kaip ir įsipareigota derybose su Europos Sąjunga, bet išduoti jas automatiškai pagal įsigytą traukinio bilietą. Tokį pasiūlymą yra pateikęs ir Rusijos prezidento įgaliotinis Kaliningrado problemoms Dmitrijus Rogozinas.
Lietuvos prezidento įgaliotinis susisiekimo su Kaliningrado sritimi klausimais, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas BNS patvirtino esąs susipažinęs su šiais Vidaus reikalų ministerijoje paruoštais pasiūlymais ir įvertino juos neigiamai.
"Tai bereikalinga iniciatyva", - sakė G. Kirkilas, pabrėžęs, jog bevizio režimo Rusijos piliečiams palikimas prieštarautų Lietuvos jau prisiimtiems įsipareigojimams jį panaikinti.
Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Virgilijus Bulovas, kuriam, BNS šaltinių teigimu, priskirtina minėtų pasiūlymų autorystė, pareiškė, kad"yra vienintelė mūsų oficiali pozicija, kad vizos bus įvestos, jeigu nebent Europos Komisija su Rusija susitartų kitaip".
BNS žiniomis, schemos, kaip palikti Rusijai bevizį režimą, autoriai siūlo ją pateikti ne kaip Lietuvos poziciją, bet per prezidentaujančią Europos Sąjungai Daniją arba Europos Komisiją, nes taip ji esą būtų priimtinesnė Rusijai.
Paklaustas, ar minėtoji schema jau buvo pateikta apsvarstymui Danijos ambasadai, V.Bulovas atsakė, kad "neoficialiai diskutuoti galima, visokius variantus reikia nagrinėti".
"Vienas dalykas yra diskutuoti su kolegomis ar iš Danijos, ar iš Švedijos, galima apie variantus kalbėti, bet tikrai negalima tokių dalykų siūlyti (Europos Sąjungai - BNS)", - sakė V.Bulovas.
Anot VRM sekretoriaus, "galimi yra visokie variantai, kuriuos Europos Sąjunga gali pasiūlyti. Teoriškai su tam tikromis sąlygomis tas (bevizis režimas traukinių keleiviams) būtų įmanomas, jeigu Europos Komisija dėl to susitars (su Rusija)".
"Jeigu Europos Komisija turės tokį pasiūlymą ir klaus, ar jis mums priimtinas, tada mes jį nagrinėsim", - sakė V.Bulovas.
Danijos ambasadorė Lietuvoje Eva Janson BNS sakė negalinti komentuoti informacijos, kad buvo supažindinta su tokia Lietuvos valdininkų iniciatyva.
Tačiau, anot jos, "Danija nuolat konsultuojasi su Lietuvos pareigūnais ir stengiasi atsižvelgti į visus Lietuvos pasiūlymus šiuo klausimu".
BNS žiniomis, lietuvių konfidencialiai pasiūlyta schema sukėlė Danijos atstovams nemalonią nuostabą ir abejonių, kokių pozicijų Lietuva iš tiesų laikosi: vykdyti duotus įsipareigojimus laikytis Šengeno sutarties ar ieškoti, kaip juos apeiti.
Iki šių metų pabaigos Europos Sąjungai pirmininkausianti Danija nuosekliai siekia, kad Rusijos kelionių į Kaliningradą problema būtų sprendžiama, atsižvelgiant tiek į Šengeno sutarties reikalavimus, tiek ir kandidačių į ES, supančių Kaliningrado sritį - Lietuvos ir Lenkijos - interesus.
Trečiadienį Danija, kaip ES pirmininkė, paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtinama, kad "problemos sprendimas turi būti rastas Šengeno sutarties rėmuose, susitarus su susijusiomis su tuo kandidatėmis ir gerbiant šių šalių suverenumą".
Prezidentas Valdas Adamkus, trečiadienį Niujorke susitikęs su Danijos premjeru Andersu Foghtu Rasmussenu, patikino jį, kad siekiant užtikrinti sklandų asmenų judėjimą į Kaliningrado sritį ir iš jos, Lietuva yra pasiryžusi išnaudoti visus būdus, nepažeidžiančius Šengeno susitarimų ir šalies suvereniteto.
